Medžių genėjimas tuština kišenes ir supriešina žmones

Šiemet daugiabučių gyventojai už šias paslaugas prie savo namų turi mokėti patys

Daugiabučiuose gyvenantys kauniečiai, kurių langus užgožia didžiuliai medžiai, patiria daug nepatogumų. Ypač vargsta tie, kurie gyvena pirmuosiuose namų aukštuose – vasarą suvešėjusių medžių šakos jų butuose užtemdo šviesą. Tačiau Savivaldybė už darbus apmoka tik tada, kai tenka nupjauti avarinius medžius. Visais kitais atvejais žmonėms tai tenka daryti už savo lėšas.

Invalidei nuolaidos nedaromos

Antros grupės invalidės Birutės Onos Sluškonienės butas – Partizanų g. 138-ojo namo pirmajame aukšte. Vasarą, sako moteris, šviesą užstoja didžiuliai beržai ir uosis, šeimininkei tamsiame bute nejauku.

Moteris dar rudenį kreipėsi pagalbos į Kauno savivaldybės butų ūkio įmonę, prašydama apgenėti medžius. „Man buvo pasiūlyta surinkti namo gyventojų parašus. Taip ir padarėme – įmonės vadovams nunešėme prašymą, kurį pasirašė 40 žmonių. Tačiau labai nusivylėme, sužinoję, kad tokios paslaugos kainuos apie 600 litų”, – „Kauno dienai” pasakojo B.O.Sluškonienė. – Jei su tuo nesutinkame, esą galime ieškoti patys, kas nugenės pigiau”.

Septyniasdešimt trejų metų invalidė moteris teigė sunkiai vaikštanti, stokojanti lėšų, tad ją toks įmonės vadovų atsakymas gerokai nuliūdino. Tikėtis surinkti tokią pinigų sumą iš gyventojų esą sunku. Tie, kurių butai viršutiniuose aukštuose, sakė pensininkė, tikrai nesutiks mokėti, nors jie ir neprieštaravo, kad medžiai būtų nugenėti.

„Apmaudu ne tik todėl, kad man, invalidei, nedaromos jokios nuolaidos, – sako B.O.Sluškonienė. – Juk mes, visi gyventojai, kas mėnesį mokame po 8,30 lito eksploatacinių išlaidų. Tad nesuprantam, kodėl Savivaldybės butų ūkio įmonė negali atlikti tokios paslaugos nemokamai”. Moteris teigė šiame name gyvenanti 15 metų ir per tą laiką medžių niekas nė karto negenėjo.

Vieni nori šviesos, kiti – paukščių čiulbėjimo

Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės, aptarnaujančios minėtą namą Partizanų gatvėje, direktorius Gaudentas Žilys pripažino: iki šių metų prie daugiabučių esančius medžius įmonė genėdavo nemokamai.

„Dabar mums uždrausta vykdyti tokias paslaugas, nurodyta, kad eksploatacinės lėšos būtų naudojamos namo priežiūrai ir avarinei būklei likviduoti, o ne medžiams kirsti ar genėti, – sakė G.Žilys. – Minėtame name – 60 butų. Jei visi gyventojai susidėtų po 10 litų, problema būtų išspręsta. Be to, šio namo gyventojai mūsų įmonei dar už įvairias paslaugas yra skolingi”.

Direktoriaus teigimu, medžiams prie Partizanų g. 138-ojo namo nugenėti leidimas iš Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus gautas. „Mes galime arba patys atlikti šiuos darbus, arba samdyti kitas įmones. Želdiniams pasiekti skirto bokštelio neturime, visada jį nuomojame. Už 1 valandą tenka mokėti po 50 litų”. Pašnekovo teigimu, jokios lengvatos II grupės invalidei nėra – ji materialinės pagalbos esą galėtų kreiptis į seniūniją. Dainavos seniūnas Algimantas Mickevičius teigė neturįs galimybių padėti materialiai, bet sutiko tarpininkauti, kad antros grupės invalidei socialinę pašalpą skirtų Socialinių reikalų skyrius.

Pasak G.Želvio, butų savininkai, turėdami leidimą pjauti ar genėti medžius, neretai kreipiasi į privačius asmenis – šie dažnai už darbą pinigų neima, o, nusikirtę medžius, juos susipjausto ir veža parduoti. Neseniai rimtas konfliktas įvyko tarp Pramonės pr. 7-ojo namo gyventojų: vieni rūpinosi, kad medžiai būtų nupjauti, kiti piktinosi, kad tai daroma ir norėjo juos išsaugoti.

Pasamdytiems privatininkams išpjovus 3 kaštonus ir 6 klevus, dalis gyventojų kreipėsi į policiją. „Tai amžina problema: vieniems nejauku, kai medžiai užstoja saulę, kitiems norisi, kad juose čiulbėtų paukščiai”, – sakė G.Žilys.

Sprendžia Aplinkos apsaugos skyrius

Pasak Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Kristinos Kuprienės, butų ūkio tarnybos, atsakingos už medžių genėjimą, turi su gyventojais išsiaiškinti, ar visi to nori, ir rasti kompromisą.

„Savivaldybė apmoka tik už avarinių medžių nukirtimą – tada, kai jie trukdo namo konstrukcijoms, kilnoja pamatus, yra užgulę elektros laidus ir panašiai. Ar reikia medžius kirsti, nusprendžia iš Aplinkotyros departamento specialistų sudaryta komisija. O jei šakos tik užtamsina langus ir gyventojams tai nepriimtina, jie patys, draugiškai susitarę, privalo priimti bendrą sprendimą ir už tai užsimokėti”, – sakė K.Kuprienė.

Jos teigimu, avarines situacijas sudarančius medžius patikėta kirsti žaliųjų plotų tvarkymo konkursą laimėjusiai uždarajai akcinei bendrovei „Irgita”.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės pastebėjimu, želdinius prižiūri tas, kieno žemėje auga medžiai.

Jei želdiniai yra butų ūkio įmonių teritorijoje, šios tarnybos yra atsakingos už jų visapusišką priežiūrą – rūpinasi leidimais iškirsti ar nugenėti . „Šiuos leidimus išduoda mūsų skyrius, suderinęs su Aplinkos apsaugos departamentu, – sakė M.Stanikūnienė. – Jei medžiai auga prie gatvės, leidimus išduoda Komunalinio ūkio skyrius, už miesto ir miško parkuose esančių medžių kirtimą atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas”.

Pašnekovės teigimu, leidimą gavusios įmonės neturi teisės palikti šio proceso savieigai – jei jos pačios neatlieka darbų, privalo pasirūpinti, kad jie būtų patikėti kvalifikuotiems specialistams. M.Stanikūnienė, beje, atkreipė dėmesį į tai, kad, jai nėra avarinės situacijos, leidžiama genėti tik apatines beržų šakas. Toks leidimas duotas ir Partizanų g. 138-ojo namo gyventojams. Tad kyla klausimas: ar vieno beržo, dviejų uosių ir dviejų alyvų krūmų nugenėjimas kainuos 600 litų?

Trakų gatvės gyventojas pasakojo, kad 23 butų gyventojai už 7 nupjautus medžius privatininkams sumokėjo 900 litų. „Turėjome paklusti privatininkų sąlygoms, nes iš Butų ūkio tarnybos pagalbos nesulaukėme. Kiekvieno buto savininkui teko pakloti po 40 litų”, – sakė vyriškis.