Iki Pažaislio renesanso – aštuoni didieji darbai

Šiandien Vyriausybei teikiamas kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo programos projektas

Baigtame rengti Pažaislio kamaldulių vienuolyno išsaugojimo 2006-2010 metų programos projekte užfiksuotas globalus siekis šį baroko šedevrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tačiau taip ir lieka neaišku, kas turės apmokėti vienuolyno šildymo išlaidas jau kitą žiemą.

Šiandien Vyriausybei įteikiamą Pažaislio ansamblio išsaugojimo programos 2006-2010 metams projektą parengė praėjusį rudenį premjero potvarkiu sudaryta įvairių sričių specialistų darbo grupė.

Prašosi didesnės finansinės injekcijos

1999-2005 metais Kultūros paveldo departamentas iš paveldotvarkos programai skirtų valstybės biudžeto lėšų Pažaislio ansamblio tvarkymo darbams išleido kiek daugiau nei milijoną 700 tūkstančių litų.

Ką tik parengtame programos projekte pastebima, kad tai per menkos lėšos tokios apimties kompleksui, todėl pastaraisiais metais vykdomų darbų apimtys buvo labai menkos.

„Per lėtas šio kultūros paminklo, kaip visumos, tvarkymas mažina jo išsaugojimo galimybes bei menkina turistinį patrauklumą”, – teigiama dokumente ir užsimenama, kad specialistų parengtas Pažaislio išsaugojimo planas, garantuosiantis „maksimalų ansamblio autentiškumo išsaugojimą ir tinkamą jo naudojimą”, bus niekinis be didesnės finansinės injekcijos.

Darbo grupė siūlo Pažaislį atnaujinti iš valstybės biudžeto ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Darbo grupės narys, Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, neslėpė, kad kai kurie specialistai siūlė ir toliau Pažaislio atnaujinimą tęsti iš Kultūros paveldo departamento paveldotvarkos programos lėšų. Jis džiaugėsi, kad į programos projektą visgi pateko siūlymas finansuoti darbus atskira valstybės biudžeto eilute. „Visi matėme, kokios menkos lėšos buvo skiriamos iš paveldotvarkos programų”, – jokios paslapties neišdavė K.Kuzminskas.

Vakar visuomeninės Pažaislio išsaugojimo grupės nariams jis pristatė 2006-2010 metų Pažaislio išsaugojimo programos projektą. Lėšų šiemet programos projekte numatytiems darbams tikimasi sulaukti iš Vyriausybės rezervo fondo.

Dabartinė būklė – tik patenkinama

Programos projekte konstatuojama Pažaislio vienuolyno pastatų būklė.

„Vienuolyno pastatų ir teritorijos architektūrinių elementų būklė šiuo metu yra tik patenkinama”, – ši projekto tezė paneigia prieš pusmetį išsakytą autoritetingiausio Lietuvos paminklosaugos pareigūno – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko Jono Glemžos nuostatą. Tada jis teigė, kad Pažaislio vienuolyno ansamblio bendra būklė – nebloga, tik trūksta palaikomojo restauracinio remonto.

2006-2010 metų Pažaislio išsaugojimo programos projekte aptariama ir atskirų komplekso dalių dabartinė būklė. Konstatuojama, kad svarbiausio ansamblio akcento – Šv.Marijos Apsilankymo bažnyčios – būklė patenkinama, tačiau jos bokštai yra avarinės būklės.

Visų bažnyčios patalpų, išskyrus centrinės erdvės, grindų būklė bloga, fasadų smiltainio elementų būklė – taip pat. Aplink pastatą nėra kvėpuojančios nuogrindos, bloga lietaus surinkimo sistema, todėl sienose kaupiasi drėgmė.

Šiaurės ir pietų namų, šiaurės ir pietų oficinų, skalbyklos, ratinės, arklidės būklė patenkinama, tačiau ji sparčiai blogėja, nes visi pastatai veikiami drėgmės, nėra įrengta kvėpuojančių nuogrindų bei netvarkingos lietaus vandens surinkimo sistemos. Todėl aižėja pastatų sienos ir tinkas.

Svečių namo sienų būklė bloga, nes jose nustatytas pernelyg didelis drėgnumas, cokolio lygyje kaupiasi druskos, pelija mūras ir tinkas.

Drėgmės pasekmė – pažeista sieninė tapyba koridoriuose ir menėse. Aplink šį pastatą taip pat nėra kvėpuojančios nuogrindos.

Reprezentaciniams susitikimams – netinkama vieta

Projekte pastebima, kad Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, kaip Europos kultūrinio turizmo kelio „Baroko kelias” objektas, nepritaikytas didesniems turistų srautams. Jį galima būtų pritaikyti muziejinėms ekspozicijoms, o aplinką – kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtrai.

Programos projekto rengimo darbo grupės pirmininkė, Kultūros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė atsisako komentuoti savo „darbo vaisių”, kol jo neįvertins Vyriausybė. Anksčiau „Kauno dienai” ji yra sakiusi, kad vienuolių apsisprendimas neįsileisti į savo teritoriją „svetimųjų” – turizmo objektų (kavinės, viešbučio) Pažaisliui neužkerta kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Net dešimteriopai galinčiam padidėti lankytojų srautui aptarnauti reikalingus objektus galima kurti aplink vienuolyną.

„Žmones į Pažaislį vilioja ne tik vienuolyno architektūra, bet ir ypatinga ramybės oazė, kuriama vienuolių kazimieriečių veiklos”, – yra sakiusi I.Grigaitienė.

Ji įsitikinusi, kad panašaus kamaldulių vienuolyno, esančio Lenkijoje, Vygriuose, pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms scenarijus Pažaisliui netinka.

Vygriuose veikia konferencijų centras, kuriame neretai rengiami aukščiausių valstybės pareigūnų susitikimai. „Vygriai – nebeveikiantis vienuolynas. Veikiančiame vienuolyne aukščiausių valstybės pareigūnų susitikimų, turinčių griežtus savo protokolus, savo apsaugą, neįmanoma surengti”, – yra teigusi I.Grigaitienė.

Neseniai Pažaislyje viešėjo Belgijos karališkoji pora. Seserų kazimieriečių generalinė vyresnioji Remigija yra prisipažinusi, kad keletą mėnesių trukę parengiamieji vizito darbai ir juos atlikusių pareigūnų daugybė jas gerokai trikdė ir koregavo įprastą gyvenimo tvarką.

Paaiškės, kodėl drėgsta pastatų pamatai

Naujosios Pažaislio išsaugojimo programos projekte išvardyti 8 konkretūs didieji darbai, kurie turėtų būti atlikti iki 2010 metų. Tai – vienuolyno ansamblio tvarkymo darbų programa, kurią specialistai siūlo parengti per šią vasarą ir remiantis 2000 m. Pažaislio restauravimo darbų programa. Jos autorė – kaunietė architektė Diana Pikšrienė. Ji „Kauno dienai” yra sakiusi: „Jeigu būtų buvę atlikti visi mano parengtoje programoje numatyti darbai, Pažaislis dabar nebūtų avarinės būklės”.

Antrasis didysis darbas – metų pabaigoje numatyti kompleksiniai tyrimai, pagaliau atsakysiantys, kodėl drėgsta pamatai, pelija sienos, niekaip neišnyksta drėgmė.

Be šių tyrimų lig šiol vykdyti ir numatomi ansamblio restauravimo darbai praranda prasmę. Restauruojamos freskos, o paskui žiemą nešildomoje bažnyčioje jos pasidengia šerkšnu.

Programos projekte taip pat numatyta kitų metų pradžioje Kultūros ir Ūkio ministerijas įpareigoti parengti ansamblio pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms galimybių studiją.

Tuo pačiu metu Valstybinis turizmo departamentas turėtų išleisti pažintinį leidinį apie Pažaislio ansamblį. Šis departamentas taip pat turėtų nuolat leisti turistinę informaciją apie unikalų Lietuvos baroko šedevrą.

2007 metų pabaigoje turėtų būti baigtas svarbiausias dokumentas taikant į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą – Pažaislio vienuolyno vertingųjų savybių analizė ir vertinimas pagal UNESCO Pasaulio paveldo komiteto reikalavimus.

Planuojama, kad Kauno savivaldybė prisidės kitų metų pavasarį rengiant Pažaislio pritaikymo kultūriniam turizmui projektą paramai iš Norvegijos finansinio mechanizmo gauti bei 2008 m. vasarą rengiant teritorinio planavimo dokumentą infrastruktūrai sukurti.

Vienuolė sunerimusi prabilo apie kitą žiemą

Seserų kazimieriečių generalinė vyresnioji Remigija teigė nusivylusi parengtos programos projektu.

„Jame – vien tik popierizmas: tyrimai, projektai, galimybių studijos. Konkretūs darbai prasidės dar negreitai”, – kalbėjo vienuolė.

Ji sunerimusi prabilo apie būsimąją žiemą, kai vėl nežinia iš kur teks gauti pinigų vienuolyno bažnyčios šildymui – ši problema programos projekte neaptariama.

Kazimierietės yra užsimojusios per šią vasarą, paminklosaugininkų prižiūrimos, iš rėmėjų lėšų sutvarkyti Svečių namo pamatų hidroizoliaciją, pakeisti pelėsiniu grybeliu užkrėstą gruntą ir sudėti naujas grindis. Tad ateinančią žiemą Svečių namą irgi reikėtų šildyti, kad atlikti darbai nenueitų veltui.

„Pirmasis žingsnis, siekiant atkreipti Vyriausybės dėmesį į unikalų paminklą, žengtas: programos projektas parengtas. Tačiau jame numatytų darbų terminai – ištęsti ir nežinia, kas bus po 2010 metų”, – sakė vicemeras K.Kuzminskas.

Visuomeninės Pažaislio išsaugojimo grupės narė Rita Garbaravičienė prabilo apie tai, kad seserims kazimierietėms perduodant nuosavybės teise valdyti tokį didelį ansamblį nepagalvota, ar vienuolės sugebės savo jėgomis jį išsaugoti. Pažaislio vienuolyno kompleksas dabar yra šv.Kazimiero seserų kongregacijos nuosavybė, ir tai užkerta galimybę gauti paramą iš ES fondų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.