Lietuva pasižadėjo Kišiniovui būti ir politine, ir verslo partnere
Vakar šalies Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo oficialų dviejų dienų vizitą Moldovoje, kurioje lankosi jau antrą kartą per beveik vienerius metus. Ši šalis deklaruoja siekį tapti ES nare ir tikisi, kad Lietuva parodys trumpiausią kelią šio tikslo link.
Vizitas – ne simbolinis
Lietuvos vadovas ir jį lydėjusi gausi delegacija prieš vidurdienį susitiko su Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu. Likus valandai iki susitikimo, kai prezidentūros rūmuose dar tik buvo tiesiami raudoni kilimai, vietos pareigūnai žurnalistams iš Lietuvos iš karto akcentavo, kad šis vizitas – itin reikšmingas politinis įvykis Moldovai, kuri yra pareiškusi norą tapti Europos Sąjungos nare.
Tą patį, tik jau oficialioje kalboje, teigė ir Moldovos prezidentas V.Voroninas, dėkojęs V.Adamkui už jau ne kartą reikštą paramą.
Po šiek tiek ilgiau, nei numatyta protokole, užtrukusio abiejų prezidentų pokalbio už uždarų durų, V.Voroninas padėkojo V.Adamkui už tai, kad Lietuva remia Moldovos siekį prisijungti prie ES.
Lietuvos Prezidentas, padėkojęs už šiltą sutikimą, suskubo pareikšti, kad šis vizitas nėra „koks nors simbolinis ar reprezentacinis”, o dviejų valstybių pasiryžimo dirbti kartu išraiška.
„Šiandien mes kalbame ne tik apie mūsų dviejų valstybių reikalus, bet ir apie viso regiono ateitį bei gerovę. Lietuva jau yra Europos Sąjungoje, ir mes jūsų laukiame ten, nes jūsų įnašas reikalingas kuriant visos Europos gerovę”, – sakė V.Adamkus, pažadėjęs, kad Lietuva, kaip esanti vienu žingsniu priekyje, ir toliau dalysis savo patirtimi.
Paklaustas, kokios konkrečios paramos Moldova tikisi iš Lietuvos, V.Voroninas vylėsi, kad mūsų šalis ne tik parodys kelią ES link, bet ir padės jį sutrumpinti.
Nori būti šalia NATO
Politinis dėmesys Moldovai šiuo metu yra labai svarbus. Ši valstybė vis dar nėra pelniusi tarptautinio pripažinimo ir autoriteto. Šešiasdešimt penkerių metų V.Voroninas nuo 2003-iųjų ėmėsi vykdyti itin aktyvią šalies integracijos į Vakarus politiką, nors jis pats tebevadinamas tipiniu posovietiniu lyderiu, besistengiančiu visais būdais išlikti valdžioje.
Tarp pagrindinių šalies tikslų yra akcentuojamas ir bendradarbiavimas su NATO, tačiau nesiekiant tapti šios organizacijos visateise nare. Tai liudija, kad į Vakarus besidairanti Moldova vis dar gręžiasi ir į Rusiją, kurią NATO tema dar labiau suerzintų.
Moldova ne veltui yra vadinama skurdžiausia valstybe Europoje – ši šalis pagal rodiklį, kiek bendrojo vidaus produkto tenka vienam gyventojui, užima paskutinę vietą tarp Senojo žemyno šalių, tad jai, regis, teks nueiti dar sunkesnį kelią nei Lietuvai.
Verslo aplinka Moldovoje vertinama nepalankiai, ir tai taip pat liudija skaičiai – praėjusiais metais į šią šalį pritraukta tik du šimtai šešiasdešimt mln. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų, o Lietuvoje jos viršijo penkis milijardus JAV dolerių.
V.Voroninas vylėsi, kad Lietuva ir Moldova bus ne tik politinės, bet ir verslo partnerės. Pirmieji žingsniai taip pat jau žengiami – vakar kartu su V.Adamkumi atvyko ir šešiolikos mūsų šalies įmonių atstovai.
Neišsprendžiamas konfliktas
Per vakarykštį pokalbį abiejų šalių vadovai skyrė nemažai dėmesio praėjusį savaitgalį Ukrainoje įvykusiems rinkimams.
„Esame suinteresuoti, kad Ukrainos valdžia tęstų dialogą, pradėtą dėl Padnestrės problemų”, – teigė V.Voroninas, spaudos konferencijoje daugiau šios temos nelietęs.
Padnestrės regionas jau kelerius metus yra viena aktualiausių, bet ir skaudžiausių Moldovos problemų. Būtent šiuo klausimu vietos valdžia pradėjo intensyvias diskusijas su Ukraina, Europos Komisija ir Baltijos šalimis.
Padnestrė nuo Moldovos teritorijos atskilo 1990 m., prieš subyrant Sovietų Sąjungai. Regione, kur buvo kilęs ne vienas ginkluotas konfliktas, iki šiol tebėra Rusijos karių, nors rusai buvo įsipareigoję išvesti kariuomenę. Prieš trejus metus Rusija pasiūlė sureguliuoti konfliktą, paverčiant Moldovą ir Padnestrę federacija, tačiau Kišiniovas su tuo nesutiko.