Šalies vadovas Valdas Adamkus Seimui pateiks Teismų įstatymo pataisas
Teisės aktų projektai parlamentą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Valstybės vadovas tikisi, jog „pertvarka teismuose sustiprins jų veiklą ir grąžins visuomenės pasitikėjimą šia institucija, kuri valstybės vardu vykdo teisingumą”.
Paprašė nuomonę išdėstyti raštu
Projektą nuo praėjusių metų vasaros rengė Prezidento suburta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti teisės mokslininkai, politikai ir teisėjai. Kaip vakar Prezidentūroje darbo rezultatus pristatydamas sakė vienas grupės narių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, „projektas gimė ilgose ir netgi karštose diskusijose”. Pasak jo, nuolat vyko kompromisų paieška.
Kaip vakar buvo galima suprasti iš kito grupės nario, Aukščiausiojo Teismo teisėjo Valentino Mikelėno pasisakymo, kompromisų, kurie tenkintų visus, pasiekti nepavyko.
„Aš dar turėsiu padirbėti”, – žurnalistams ištarė V.Mikelėnas ir netrukus paaiškino, ką turėjo galvoje: jis Prezidentui prasitarė turįs atskirą nuomonę dėl kai kurių projekte išdėstytų nuostatų, o Prezidentas paprašė, kad V.Mikelėnas jas išdėstytų raštu.
V.Mikelėno nuomone, projekte „per mažai priemonių”, kurios pakeltų teismus „iš dugno”. Paprašytas konkretizuoti savo siūlymus, V.Mikelėnas sakė turintis kitokią nuomonę dėl „daugelio dalykų, dėl kvalifikacinių dalykų, dėl teismų pirmininkų kadencijų skaičiaus, jų trukmės”.
Pasipriešins bandymams susilpninti nuostatas
Tuo tarpu kitų darbo grupės narių nuomone, Teismų įstatymo pataisos, kurios kalba apie teismų darbo viešumą, teisėjų atranką ir skyrimą bei karjerą, smarkiai reformuos sustingusią teismų sistemą.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius žurnalistams pripažino, kad rengiant įstatymų pataisas buvo jaučiamas spaudimas, ir suabejojo, ar visos reformistinės pataisos bus patvirtintos Seime nepakeistos. Pasak V.Nekrošiaus, pataisų likimas priklausys nuo įstatymų leidėjų politinės valios.
Tuo tarpu Prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės teigimu, pokalbio su darbo grupe metu V.Adamkus akcentavo, kad jei bus bandymų silpninti pagrindines pataisų nuostatas, jis tam pasipriešins.
Anot darbo grupės narių, pagrindiniai siūlomi pakeitimai yra dėl teisėjų atsakomybės, teismų savivaldos institucijų sudarymo, taip pat Atrankos komisijos prie Prezidento institucijos įsteigimas.
Į dabar veikiančią Atrankos komisiją savo atstovus deleguoja įvairios institucijos ir šioje komisijoje daugumą sudaro teismų deleguoti teisėjai. Siūloma, kad prie Prezidento kuriamos komisijos narius skirtų pats šalies vadovas.
Netektų dalies imuniteto
Taip pat siūloma demokratizuoti Teismų tarybos sudarymo tvarką. Dabar į šią taryba automatiškai įeina Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai.
Siūloma, kad atstovus į tarybą rinktų patys teisėjai visuotiniame susirinkime. Taip pat, kad tarybos pirmininkas būtų renkamas, o ne juo pagal pareigas taptų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Dar viena naujovė, numatyta projekte, yra ta, jog teisėjai nebetektų dalies dabar turimo imuniteto.
Pavyzdžiui, įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidusiems teisėjams gali būti skirtos piniginės baudos.
„Iki šiol už Kelių eismo taisyklių pažeidimą teisėjui baudos nebuvo skiriamos, o buvo svarstoma drausmės byla garbės teisme ir apsiribojama arba bylos svarstymu, arba pastabos pareiškimu, o paprastas pilietis tuo tarpu baudžiamas pinigine bauda.
Todėl siekiama sulyginti atsakomybės klausimus”, – sakė prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas.
Teisėjų garbės teismas, kuris nagrinėja teisėjų drausminius nusižengimus, galėtų siūlyti Prezidentui netgi atleisti prasižengusį kolegą iš pareigų.
O teisėjų elgesio normos numatytos naujame Teisėjų etikos kodekse, kurį, kaip tikimasi, teisėjai patvirtins gegužę rengiamame visuotiniame teisėjų suvažiavime.