Ant skardžių pastatytiems namams po sniego atodrėkio kyla grėsmė būti užpiltiems nuošliaužų, bet palikti šių būstų žmonės nenori
Vaizdingoje Jiesios upės pakrantėje gyvenantys žmonės turės palikti savo namus jau šį pavasarį, nes jiems kyla pavojus nugarmėti žemyn su visu namu. Kitoje vietoje būstą bet kada gali palaidoti žemės, o į vidų per sienas dažnai veržiasi vanduo.
Savivaldybės pareigūnų ir geologų teigimu, mieste yra daugybė namų, kuriems po atodrėkio ar ilgesnių liūčių kyla nuošliaužų grėsmė. Šiuo metu mieste yra du „karšti taškai” Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose. Tačiau net ir realaus pavojaus akivaizdoje gyventojai nenori palikti namų ir laikinai persikelti į skurdžius Savivaldybės būstus.
Bus iškeldinti
Karkazų rato gatvės 6-ojo namo gyventojai balandžio mėnesį privalės palikti nesaugų būstą. Apie kilusį pavojų juos prieš kelias savaites įspėjo Kauno miesto ekstremalių situacijų valdymo centro koordinavimo grupė. Slenkantį šlaitą ir pastatą skiria vos trys metrai. Pernai šis atstumas buvo dviem metrais didesnis. Specialistų teigimu, pastatas bet kada gali nuslinkti žemyn ir nuvirsti nuo 40 metrų aukščio šlaito.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius teigė, kad ten gyvenančioms šeimoms, kol vyks šlaito sutvirtinimo darbai, iš Savivaldybės manevrinio butų fondo skirti trys būstai. Jie šiuo metu dar remontuojami. Laikinų būstų atnaujinimui iš miesto biudžeto skirta daugiau kaip 60 tūkst. litų. Savivaldybės pareigūnai tikisi, kad namo griauti nereikės.
Nenorėjo palikti namų
Namo šeimininkai Vytautas ir Jadvyga Križinauskai nusprendė glaustis pas kaimynus. Kartu gyvenančios anūkų ir dukros šeimos iš pradžių nenorėjo kraustytis į pasiūlytus Savivaldybės būstus. Pasak jų, ten gyventi tektų daug prastesnėmis sąlygomis. Vėliau jiems pasiūlyti kiti būstai, kuriuos miesto valdžia įsipareigojo suremontuoti. „Jei ir tuo atveju gyventojai neišsikels, šį klausimą perduosime spręsti prokuratūrai”, – teigė J.Griškevičius.
Križinauskai pasakojo, kad gyvens kaimynų rūsyje ir tikisi ateiti į savo namus pažiūrėti televizoriaus, pakurti krosnies. V.Križinauskas mano, kad didelių darbų buvo galima ir nepradėti. „Užtektų pripilti statybinių atliekų, žvyro, ir būtų gerai”, – mano gyventojas.
Tačiau J.Griškevičius teigė, kad šlaito sutvirtinimui reikės apie milijono litų. Iš jų 700 tūkst. litų žadėjo suteikti Vyriausybė, nes ši vieta patenka į Jiesios kraštovaizdžio draustinio zoną.
Žemės virto vidun
Savivaldybė ragina išsikelti ir P.Dovydaičio gatvės 94-ojo namo gyventojus. Avarinės būklės namas statytas dar 1929-aisiais, jis yra neįteisintas. Pasak J.Griškevičiaus, šlaitas prie pat namo sienos dėl liūčių metu mirkstančio grunto ir nuolatinio automobilių judėjimo yra nestabilus, kelia realų pavojų.
Pernai rudenį nuošliauža užgulė pastato sieną. „Takas aplink namą buvo užpiltas žemėmis, jas patys iškasėme, – tada „Kauno dienai” pasakojo namo gyventoja Jurgita Ščepanauskienė. – Kartu su vandeniu pro silpnas sienas pateko ir daug grunto – išnešiau gal septyniolika kibirų. Virtuvėje vandens buvo apie 20 centimetrų”. Kartu su moterimi gyvena jos sūnus, brolis, sesuo ir mama. Jie atsisako palikti savo namus, tačiau Savivaldybė to daryti neverčia, nes šiuo atveju nėra pavojaus gyvybei.
Nuolatinė grėsmė
J.Griškevičius minėjo, kad įšalas iš žemės turėtų išeiti maždaug po poros savaičių. Tada prasidės ir nuošliaužų grėsmės laikotarpis, kuris truks iki rudens.
Nuošliaužos Kauno gyventojų kiemus užpila palyginti dažnai. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada Savivaldybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės atitrūko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas mano, kad potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų. „Aš ten niekada nestatyčiau namo”, – tvirtino jis. Direktoriaus nuomone, tokiose vietose gyvenantys žmonės neretai elgiasi neatsakingai kiemuose retindami krūmynus, iškirsdami medžius, kasdami šlaitą, kad praplatintų sklypą. Gruntą ardo ir nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai.
Lietuvos geologijos tarnyba 1997-2003 metais inventorizavo nuošliaužas upių slėniuose Vilniuje ir Kaune. Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Tarnybos duomenimis, jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono – Armališkių ruože.
Daugiausia materialinių nuostolių nuošliauža padarė prieš šešerius metus Vilniuje, kai sugriovė du bendrovės „Dvarčionių keramika” sandėlius ir suardė inžinerinius tinklus. Įmonė patyrė 5,7 mln. litų žalą.