Bausti negalima pasigailėti

Bausti negalima pasigailėti. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos (EPT) vadovai pastaruoju metu, intensyviai ieškodami vietos, kur šiame „hamletiškame” sakinyje dėti kablelį, stengiasi išspręsti dvi milžiniško masto problemas.

Pirmoji – kaip sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių, pagal kurį mūsų šalis yra tarp Europos lyderių. Antroji – kaip atgal į butelį sugrūsti korupcijos džiną, vilkintį tvarką keliuose prižiūrinčių pareigūnų uniformą.

Kas bendra tarp šių dalykų? Visų pirma, mūsiškiai baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus dydžiai. „Nuodėmių kainoraštyje”, kuriame nurodoma, kokia suma turėtų būti palengvinta pernelyg greitį mėgstančio, išsiblaškiusio ar tiesiog prastai vairuojančio žmogelio kišenė, du kartus minimi 20 Lt, vieną kartą – 30 Lt, penkis kartus – 50 Lt. Tačiau KET punktų, už kuriuos numatyta didesnė nei 100 – 4000 litų sankcija, čia net 63. Be to, praktiškai visais atvejais tai tėra tik baudų minimumai, nes kiek kuris prasižengimas vertas, sprendžia jį fiksuojantis pareigūnas.

Šiuo aspektu Lietuva nusileidžia, ko gero, tik Italijai, garsėjančiai bene didžiausiomis baudomis už įvairius nusižengimus kelyje.

Pavyzdžiui, už vairavimą viršijus leistiną alkoholio normą čia skiriama 1128 eurų bauda, o už greičio viršijimą – iki 143 eurų. Tuo tarpu Čekijoje minimali bauda siekia 15 eurų už greičio viršijimą, 65 eurus už vairavimą išgėrus ir 32 eurus už kalbėjimą telefonu prie vairo. Kroatijoje minimalios baudos tesiekia 15 eurų už greičio viršijimą ir 70 eurų už važiavimą neblaiviems.

Švedijoje už greičio viršijimą baudžiama minimalia 90 eurų bauda, triskart didesne nei už važiavimą neblaiviems. Pokalbis mobiliuoju telefonu prie vairo neturint laisvų rankų įrangos čia nėra laikomas nusižengimu. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Danijoje minimalios nuobaudos už vairavimą išgėrus siekia 750, 730 arba 540 eurų. Austrijoje mažiausia bauda už šį nusižengimą – 220 eurų.

Šį sąrašą būtų galima tęsti, tačiau vargu ar jis kam nors padarytų įspūdį. Lietuvoje, pragyvenimo ir pajamų lygiu nuo senųjų Europos valstybių atsiliekančioje gerokai, skaičiai daugeliu atvejų panašūs. Galima spėti, kad būtent dėl šios aplinkybės mūsų keliuose ir gatvėse suklestėjo „derybų” su KET pažeidimus fiksuojančiais pareigūnais praktika. Šeimos, kurioje mėnesio pajamos vienam asmeniui vargais negalais persirita per oficialų minimumą, galvai pražiopsojus kokį nors draudžiantį kelio ženklą – žiauri namų ūkio finansų krizė beveik garantuota. Būtent tai žmogelius verčia spjauti į savo orumą ir bandyti suminkštinti policininko širdį Maironio ar J.Basanavičiaus portretu papuoštu banknotu.

Sociologinės apklausos rodo, kad taip savo problemas yra išsprendęs bemaž kas antras vairuotojas. Jei tai tiesa, belieka tik sutikti su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus ekspertais, visą eismo priežiūros sistemą mūsų krašte vadinančiais „paralyžiuota”.

Šioje situacijoje galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis nebando neigti egzistuojančių problemų ir pats inicijuoja permainas. Pirmoji jų, įsigaliosianti gegužės 1-ąją, draudžia policininkams iš KET pažeidusių vairuotojų vietoje imti baudas net už „pigiausias” nuodėmes.

Ar tai padės sumažinti korupciją? Galima lažintis, kad nepadės arba beveik nepadės, nes kyšis siūlomas siekiant išvengti daugeliu atvejų neadekvačiai didelės baudos, o ne todėl, kad policininkams užkrauta prievolė dirbti kasininkais.

Kur kas daugiau vilčių reikėtų sieti su EPT iniciatyva keisti drakonišką baudų sistemą, nepadedančią mažinti eismo nelaimių, o tik „tvirkinančią” policininkus.

Sukti iš niekur nevedančio bausmių griežtinimo kelio ragina ir kai kurie politikai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė yra pasiūliusi greičio ir stikliuko mėgėjus drausminti šiurpia dokumentika. T.y. rodyti situacijos kelyje adekvačiai vertinti nesugebantiems veikėjams dokumentinius filmus su šiurpių avarijų vaizdais, interviu su artimaisiais, kurie neteko savo vaikų, su eismo nelaimėse suluošintais jaunais žmonėmis ir t.t. Beje, panaši taktika kadaise išbandyta Airijoje, kur buvo sukurta socialinė reklamos kampanija eismo saugumo tema. Tie, kuriems teko matyti bent vieną šio ciklo vaizdo klipą, greičiausiai sutiks, kad jie priverčia susimąstyti ir sukrečia gerokai stipriau nei diskusija su duoklės reikalaujančiu policininku.