Mokesčių inspektoriai kol kas bergždžiai ieško juodųjų buhalterijų pėdsakų
„Krekenavos agrofirmą” krečiantis skandalas tik įrodo, kad atlyginimus vokeliuose nevengia mokėti net garsios ir, regis, savo reputaciją saugančios įmonės. Net ir šiandien, kai jau darbuotojas, o ne darbdavys galėtų kelti sąlygas, labai nemažai darbą siūlančių įmonių atvirai skelbiasi mokančios dvi algas – „ant popieriaus” ir „į rankas”.
Prie algos siūlomi priedai
Apie šešėlinę ekonomiką, įmonėse vedamos juodosios buhalterijos paplitimo mastus iki šiol buvo plačiai diskutuojama tik įvairiose konferencijose bei seminaruose. Viešumoje labai garsiai smerkiami darbdaviai, mokantys darbuotojams atlyginimus vokeliuose, tačiau realiai Lietuvoje greičiausiai nerastume nė vienos šeimos, kurios visi nariai gautų oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį. Praėjusiais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai buvo paskelbę, kad atlyginimą vokeliuose gauna apie pusė – 41 proc. – šalies dirbančiųjų.
Nemažai firmų, ieškančių darbuotojų, net nemėgina slėpti, kad įdarbintam naujokui taip pat bus mokamas atlyginimas vokeliuose. Tuo įsitikinome surengę nedidelį žurnalistinį eksperimentą ir pamėginę susirasti darbą pagal skelbimus.
„Reikalingos pardavėjos-kasininkės darbui Centre. Atlyginimas 800 litų” – šiame skelbime nurodytu telefonu atsiliepusi moteris maloniai išaiškino, kad dirbti po pusę darbo dienos teks pagal grafiką: trys darbo dienos, trys laisvos. Darbo užmokestis priklausys nuo turimos patirties ir įmonės apyvartos.
„Jeigu esate kažkur dirbusi, tai į rankas tikrai gausite 800 litų, jeigu be patirties – alga bus apie 500-600 litų. Oficialiai jus įdarbinsim puse etato, bet sutartą atlyginimą su visais priedais tikrai gausit”, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, ar priedas bus vadinamasis atlyginimas vokelyje, įmonės atstovė akivaizdžiai sutriko: „Nemanau, kad apie tai galim kalbėti telefonu. Žinot, visokių dalykų aplinkui vyksta. Atvažiuokit ir viską išsiaiškinsim”.
Oficialus užmokestis – privalumas
Apie skirtingą atlyginimą „ant popieriaus” ir „į rankas” išgirdome ir paskambinę dėl darbo kioske, galanterijos prekių parduotuvėje, turguje, baldų įmonėje. Visi darbdaviai, siūlę nuo 600 iki 1200 Lt „į rankas”, buvo pasiryžę „Sodrai” deklaruoti tik minimalų atlyginimą.
„Likusią dalį tikrai gausite laiku mėnesio pabaigoje. Priedai gali skirtis, nes priklausys nuo darbo krūvio”, – aiškino pardavėjos visai darbo dienai ieškojusios parduotuvės darbuotoja.
Pamėginus rasti darbą per įdarbinimo agentūras, taip pat galima išgirsti panašų atlyginimo padalijimą. Vienos Kauno įdarbinimo agentūros darbuotoja iš karto pasiūlė vadybininko darbą už 1000 litų „į rankas” ir akcentavo „esminį privalumą” – visas minėtas atlyginimas yra oficialus.
„Supraskit, šiuo atveju socialinės garantijos bus didesnės, jeigu susirgsit ar ką. Daugiausia variantų turim tokių, kai rodomas tik minimalus atlyginimas, o visa kita – priedai į rankas”, – dėstė įdarbinimo agentūros atstovė.
Akivaizdu, kad darbdaviai nė kiek nesibaimina net ir nepažįstamam žmogui siūlyti „atlyginimą vokeliuose”, kuris dabar vadinamas priedu. Kodėl gi nepasinaudojus proga sutaupyti apvagiant valstybę, jeigu galimybė būti nubaustam už tai – visiškai minimali?
Tikrina įtartinas įmones
Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) praėjusiais metais buvo gautas vos vienas skundas dėl neoficialiai mokamų atlyginimų. Tyrimas pradėtas taip pat Kėdainių rajone, tačiau kitoje įmonėje, ne „Krekenavos agrofirmoje”.
Per pirmus tris šių metų mėnesius inspektoriai negavo nė vieno panašaus skundo.
Kauno apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Vanagienė pripažino, kad net ir atlikus išsamų tyrimą įmonėse sunku aptikti juodosios buhalterijos pėdsakų.
„Inspektoriai atrenka ir tikrina įmones, kuriose mokami įtartinai maži atlyginimai. Praėjusiais metais Kaune buvo patikrinta keletas tokių bendrovių, tačiau nė vienoje jų nebuvo nustatyti tokie faktai”, – teigė V.Vanagienė.
Anot jos, įrodyti, kad įmonėje mokami atlyginimai vokeliuose, yra gana sudėtinga, nes bendrovių buhalteriai sugeba paslėpti visus galus į vandenį.
„Mes visada tiriame atvejus, kai gaunami skundai su konkrečiais faktais, už kurių galima „užsikabinti”. Tačiau pernai tokio sulaukėm tik vieno. Žmonės, matyt, patys bijo, nes turi darbą, gauna neblogą atlyginimą ir džiaugiasi tuo, ką uždirba šiandien”, – svarstė VMI specialistė.
Atlyginimų mokėjimo vokeliuose faktus tiria ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, šiuo metu kaip tik atliekanti tyrimą ir „Krekenavos agrofirmoje”. Šios tarnybos atstovai „Kauno dienai” negalėjo pasakyti, kiek tokių tyrimų buvo pradėta anksčiau ir kuo jie baigėsi, mat ši kategorija bylų tiriamos pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Apie verslininkus, patekusius už grotų dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo, dar neteko girdėti, tačiau teismo procesai, regis, jau neišvengiami. „Krekenavos agrofirma” ketina paduoti į teismą atleistą viešai apie atlyginimus vokeliuose ir apie patirtą psichologinį spaudimą prabilusią darbuotoją.
Taupo nuslėpdami mokesčius valstybei
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius net nemėgino neigti, kad nemažai įmonių dalį atlyginimų moka vokeliuose: „Taip, iš tiesų dar labai daug verslininkų taip moka algas ir bando sutaupyti. Taip vyksta ne iš gero gyvenimo, nes kiekvieno verslininko svajonė – galėti mokėti visus mokesčius. Tačiau ši svajonė daugeliui sunkiai įgyvendinama”.
Asociacijos vadovas tokio reiškinio priežasčių linkęs ieškoti šalies mokesčių sistemoje.
„Nors Lietuva pagal mokesčių naštą nėra tarp lyderių Europoje, tačiau pas mus mažiausi atlyginimai yra daugiausia apmokestinami. Verslininkai, norintys darbuotojui sumokėti 1000-1200 litų atlyginimą į rankas, turi pakloti milžiniškus mokesčius valstybei”, – aiškino pašnekovas.
Anot A.Mackevičiaus, visa dabartinė mokesčių sistemos reforma taip pat nėra palanki smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jau trečią kartą iš eilės didinamas minimalus atlyginimas, tačiau nė kiek nekeliamas neapmokestinamas minimumas.
„Mažiausiai uždirbantys žmonės ir silpniausios įmonės, ypač dirbančios provincijoje, verčiamos tik papildyti šalies biudžetą. Mažinant pajamų mokestį nuo 33 iki 27 proc. minimalų 500 litų atlyginimą gaunantis asmuo papildomai tegaus 23 litus, o uždirbantis 5000 litų papildomai gaus apie 400 litų”, – teigė asociacijos vadovas, minėjęs ir kitus verslo aplinkos prastėjimo požymius.
„Nemanau, kad įmonės šiandien būtų pajėgios oficialiai mokėti visus atlyginimus darbuotojams. Išeitį matau tik vieną – didina neapmokestinamą minimumą. Tuomet verslininkams būtų paprasčiau darbuotojus įdarbinti už visą minimalią algą, o ne vesti dvi buhalterijas ir rizikuoti”, – pripažino A.Mackevičius.
Pasigedo profsąjungų balso
Seimo narės Laimos Mogenienės nuomone, pastarųjų savaičių įvykiai mūsų šalies valstybinėms institucijoms galėtų tapti puikiu pretekstu galų gale išsiaiškinti, kodėl slepiami mokesčiai, ir nuo kalbų pereiti prie darbų.
„Akivaizdu, kad verslininkai sugeba labai gudriai tvarkyti visas dvigubas buhalterijas ir neįkliūva Mokesčių inspekcijai. Gal pats laikas paklausti, kodėl tokie dalykai vyksta?” – teigė parlamentarė, pripažinusi, kad vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nežinanti.
„Yra dalis darbdavių, kurie, sakysiu tiesiai, yra godūs ir stengiasi ne tik iš darbuotojų išspausti paskutinį kvapą, bet ir sutaupyti nuslėpdami mokesčius valstybei. Laisva rinka neleidžia reguliuoti ir nustatyti, kuri dalis iš verslo sukuriamos pridėtinės vertės turėtų būti skiriama atlyginimams. Ne paslaptis, kad darbo užmokestis dar neatspindi įmonėse gerėjančių rezultatų bei pelno rodiklių”, – teigė L.Mogenienė.
Vis dėlto smulkiajame ir vidutiniame versle mokamus atlyginimus vokeliuose ji yra linkusi pateisinti, nes esą „aplinkybės bei sunkios verslo sąlygos” verčia smulkiuosius verslininkus sukčiauti.
Politikė siūlo pirmiausia diferencijuoti mokesčius pagal regionus bei verslo rūšis: „Provincijoje smulkusis verslas dūsta ir darbdaviai sunkiai išgali darbuotojams sumokėti net minimalų atlyginimą. Negalima visus verslininkus statyti ant vieno laiptelio, nes vienas dalykas yra turėti barą sostinės Gedimino prospekte, o kitas – Skuode. Mano nuomone, negalima beatodairiškai nustatyti vienodą minimalų atlyginimą visoms verslo rūšims, neatsižvelgiant nei į pelningumo rodiklius, nei į regiono žmonių perkamąją galią”.
L.Mogenienė įsitikinusi, kad į kovą su atlyginimų vokeliuose mokėjimu galėtų kilti profesinės sąjungos, taip garsiai deklaruojančios savo svarbą ginant dirbančiųjų interesus.
„Keista, kad profsąjungos tyli tuo metu, kai jau viešai kalbama apie plačiai paplitusį reiškinį. Nereikia tikėtis, kad visi žmonės puls į prokuratūrą. Informaciją apie tokius reiškinius iš darbuotojų galėtų surinkti profsąjungos”, – dėstė politikė.