Kaune ir rajone vis daugėja nelegalių užtvarų, ypač keliuose, vedančiuose prie upės, apžvalgos aikštelių ar miško
Tvoromis ir užtvaromis nuo paprastų žmonių atsitveria ne tik politikai ir valdininkai. Kaune ne vienas bendro naudojimo kelias baigiasi ties prabangiais namais ar kotedžais, iškilusiais ant Nemuno kranto ar šlaitų, nuo kurių atsiveria nuostabūs miesto vaizdai.
Bendro naudojimo keliai užtveriami ir Kauno rajone. Privačių namų bendrijos užtvaras montuoja nekreipdamos dėmesio į vietinių gyventojų raginimus to nedaryti.
Nepaisant to, miesto ir rajono valdininkai linkę nuolaidžiauti kitų teises pažeidžiantiems asmenims.
Patariama susitarti bendrijoje
Savivalė labiausiai klesti atokesniuose Kauno miesto ir rajono kvartaluose. Turtingieji linkę užtverti ištisas gatves. Ringauduose (Kauno r.), T.Ivanausko gatvėje, daugiausiai gyvena naujakuriai.
Per kelerius metus išdygusiuose namuose įsikūrę verslininkai prieš kurį laiką gatvės pradžioje nusprendė įrengti automatiškai pakeliamą užtvarą ir apsaugininko būdelę.
„Niekada tam nepritariau. Nieko nebijau, todėl man nereikia atsiriboti nuo žmonių, tačiau mano, kaip ir kai kurių kitų kaimynų, nuomonė niekam nerūpėjo. Buvo pasakyta, kad dauguma taip nusprendė”, – prisiminė jau ne vienerius metus T.Ivanausko gatvėje gyvenanti Onutė.
Moteris sakė iš pradžių negavusi net pultelio, kuriuo galėtų pakelti užtvarą. „Sakė, kad nevairuoju automobilio, todėl jo man esą nereikia, o svetimiems važinėti nėra ko”, – prisimena moteris. T.Ivanausko gatvės gyventojai, ir toliau reikalavusiai pultelio, galiausiai leista jį įsigyti.
Ir kai kurie kiti šios gatvės gyventojai pritarė Onutės nepasitenkinimui, bet sakė negalintys nieko padaryti, esą Kauno rajono savivaldybės ir policijos pareigūnai kilusius nesutarimus patarė spręsti bendrijos susirinkimuose. „Kai atvažiuoja giminaičiai ar draugai, privalau kelis šimtus metrų eiti iki užtvaros ir ją pakelti. Nesu jauna, nenoriu tokių nepatogumų”, – sakė Onutė.
Kauno rajono savivaldybės Transporto ir kelių skyriaus specialistai pripažįsta, kad Kauno rajone yra ir daugiau atvejų, kai gyventojai savavališkai užtveria servitutines gatves. Skyriaus specialistai informavo, kad keli pažeidimai nustatyti Kačerginėje, kituose rajono miesteliuose, tačiau konfliktines situacijas paprastai patikima spręsti seniūnams.
„Dažniausiai sprendžiame vietinius ginčus, kai kaimynai užtveria siaurus keliukus. Jei seniūnai nesugeba išspręsti kilusių nesusipratimų, kreipiasi į mus. Noriu akcentuoti, kad rajone nėra užtverta nė viena judri gatvė”, – sakė Kauno rajono savivaldybės Transporto ir kelių skyriaus vadovas Juozas Padalevičius. Jis neatmetė, kad apie kai kuriuos pažeidimus Savivaldybė nėra informuojama, tačiau žada operatyviai spręsti tokio pobūdžio gyventojų skundus. „Visi piliečiai turi vienodas teises naudotis servitutinėmis gatvėmis”, – akcentavo J.Padalevičius.
Išsinuomojo iš Savivaldybės
Kaune taip pat įsikūręs ne vienas prabangus gyvenamųjų namų kvartalas, pro kurį praeiti gali ne visi norintieji. Vos lūšnų ir apgriuvusių namų vietoje išdygsta modernūs statiniai, miestiečiai būna priversti pamiršti trumpiausią kelią prie upės ar kurio kito objekto. Kaune, Švenčionių ir Prancūzų gatvėse, gyvenantys kauniečiai buvo įpratę į K.Baršausko gatvę eiti per čia įsikūrusius kolektyvinius sodus „Rūta”.
Prieš kelerius metus pakeistas detalusis teritorijos planas ir čia leista statyti gyvenamuosius namus. „Vaikščioti teritorija galėjome tol, kol vyko statybos. Dabar į K.Baršausko gatvę eina apylanka Breslaujos gatve”, – skundėsi Prancūzų gatvės gyventojai.
Buvę sodai dabar virtę modernių gyvenamųjų namų kvartalu. Teritoriją juosia tvora, į ją patekti galima tik pro automatinius vartus, kurie atsiveria įvedus specialų kodą. Vietiniai sako žiną, kad gatvė priklauso valstybei, todėl stebisi, kodėl, kaip iki šiol, nebegali ja vaikščioti. „Toje vietoje jau ne vienerius metus veikė uždara zona. Sodininkai taip pat prižiūrėdavo, kad į jų valdas neužsuktų pašaliniai asmenys”, – sakė Gričiupio seniūnas Ričardas Rusteika, pripažinęs, kad gatvė iš tiesų yra valstybės nuosavybė.
Bendrijos „Rūta” vadovas Arvydas Petkauskas sako, kad jų bendrija jokių įstatymų nepažeidė, nes gatvę esą išsinuomojo iš Savivaldybės. „Yra ir kitų būdų, kaip žmonėms eiti į K.Baršausko gatvę. Mūsų gatvelė – ne vienintelis kelias”, – sakė bendrijos pirmininkas. Gatvę užtverti buvo nuspręsta po to, kai pašaliniai dažnai užklysdavo į rajoną pažiūrėti naujai dygstančių namų. „Ne visi buvo nusiteikę draugiškai, neaiškindavo, ko važinėja po kvartalą, todėl bendrija ir nusprendė įrengti modernius vartus”, – sakė bendrijos vadovas ir pridūrė neketinąs leisti gatve vaikščioti visiems norintiesiems.
„Niekas mums neįrodė, kad pažeidėme kokius nors teisės aktus”, – sakė bendrijos „Rūta” vadovas.
Prie upės – pro tvoros landą
Vičiūnų gyventojams taip pat bus sunku įrodyti, kad Pakuonių gatvę užtvėrę asmenys nepaisė įstatymų, jų kaimynai tiesiog tapo biurokratų sprendimų įkaitais. Pakrantėje valstybinės žemės sklypą išsinuomojusi privati bendrovė visą teritoriją aptvėrė metaline tvora, nepalikdama jokio priėjimo prie upės.
Savivaldybės valdininkai negalėjo paaiškinti, kodėl prieš daugiau nei dešimt metų privačiai bendrovei be jokio konkurso buvo išnuomotas vaizdingoje vietoje esantis sklypas. Taip pat neaišku, kaip dokumentuose pradingo ir į pakrantę vedantis keliukas.
Prieš beveik dvejus metus Pakuonio gatvės gyventojai pradėjo kovoti dėl priėjimo prie Nemuno. Žmonės pasakojo, kad iš pradžių dar buvo palikta landų, pro kurias buvo galima nueiti prie upės. Dabar viskas aptverta, o Pakuonio gatvę užtvėrė metaliniai vartai.
Vietiniams nugriauti gatvės gale išdygusios tvoros nepadeda nei policijos, nei Savivaldybės pareigūnai, o sklypo savininkai nesileidžia į jokias kalbas.
Apžvalgos aikštelė – tik gyventojams
Kauniečiai jau kuris laikas negali grožėtis ir Kauno panorama. Ant šlaito, nuo kurio atsiveria vieni gražiausių Kauno vaizdų, gali sėdėti tik išrinktieji. Kelių Šilainių daugiabučių gyventojai nusprendė užtverti pravažiavimą prie apžvalgos aikštelės.
Prie namų sutikti žmonės sakė, kad viskas padaryta teisėtai, esą toks buvęs bendrijos sprendimas. Priekulės ir Viduklės gatves užtvėrusios bendrijos neslepia, kad taip kovojo su ant šlaito besirenkančiais asmenimis. Esą jaunuoliai ne tik grožėdavosi miesto panorama, bet ir triukšmaudavo, girtaudavo. „Nebuvo kitų būdų, kaip su jais kovoti”, – sakė už užtvarų sutikti vietiniai.
Šilainių gyventojai jau ne kartą savaip reiškė nepasitenkinimą šių namų gyventojų savivale – laužė įrangą, užtvarą bandė apvažiuoti žole, tačiau pastaruoju metu Kauno panorama šilainiškiai linkę grožėtis nuo kitų miesto šlaitų.
Kai kurie savivaliautojai nesutramdomi
Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys pripažįsta, kad dažnai tenka nagrinėti žmonių skundus dėl gatvių neteisėtų užtvėrimų.
„Tai sprendžia saugaus Eismo komisija. Tokiais atvejais, kai užtverta gatvė niekur neveda, nematau nieko blogo. Rizikuoja tik patys žmonės, nes pro vartus ar užtvarus gali neįvažiuoti ugniagesių automobiliai. Vis dėlto kaip pareigūnas turiu pripažinti, kad visos gatvelės, net ir aklagatviai turi būti atviri visiems”, – pripažino Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Jis pastebėjo, kad dažniausiai gatves linkę užtverti naujų kvartalų gyventojai. „Nagrinėjome kelis atvejus Romainiuose. Bendrijas įpareigojome išmontuoti užtvaras. Atrodo, kad jie įvykdė mūsų reikalavimą”, – sakė Z.Girčys. Kai kurie gyventojai gatves užtveria ne specialiais elektroniniais įrenginiais, o šaligatvio borteliais. Tokį apsisaugojimo nuo automobilių srautų būdą pritaikė Žiemių gatvės gyventojai. Gatvės viduryje jie paklojo gerokai aukštesnes nei asfaltas šaligatvio plyteles, ant kurių pakibtų važiuojantis automobilis.
„Sprendėme tą konfliktą, tačiau taip ir nepavyko pasiekti, kad borteliai būtų išmontuoti”, – pripažino Z.Girčys.
Saugaus eismo komisijos pirmininkas Robertas Stanionis akcentavo, kad už savavališką gatvės užtvėrimą gresia administracinė atsakomybė. „Tačiau kol kas nė vienas kaunietis nėra nubaustas”, – sakė R.Stanionis.