Tai, ko nesiryžo daryti Lietuvos prezidentas, padarė teisėja.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Damanskienė neseniai sugrąžino Gruzijos piliečiui Malkhazui Khmaladzei per Lietuvos sieną kontrabanda gabentus 84 tūkstančius JAV dolerių.
Tuo tarpu prezidentas Valdas Adamkus, morališkai palaikęs dėl panašios sumos pasienyje 2001 metais įkliuvusį latvių dviratininką Jurijų Silovą, nesiryžo grąžinti jam sąžiningai uždirbtų pinigų.
Praėjusiais metais V.Adamkus malonės dekretu tiktai panaikino sportininkui skirtą 25 tūkstančių litų baudą.
Tuomet šalies vadovas tvirtino negalįs laužyti įstatymų ir grąžinti konfiskuotų pinigų.
Valstybė iždo nepapildys
Tuo tarpu teisėja J.Damanskienė savo kovo 20 dieną pasirašytu baudžiamuoju įsakymu ne tik grąžino kontrabandininkui 84 tūkstančius dolerių, bet ir automobilį, kuriuo buvo vežti šie pinigai.
Kontrabandininkas atsipirko 5 tūkstančių litų bauda.
Toks šalyje dar negirdėtas teisėjos sprendimas papiktino nusikaltimą atskleidusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) bei prokuratūros pareigūnus.
Tačiau jie nebegali nieko padaryti – teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Jį apskųsti gali tik bausme nepatenkintas kaltinamasis.
Dabar beveik ketvirtis milijono litų, kurie turėjo papildyti valstybės biudžetą, bus grąžinta kontrabandininkui.
Į Lietuvą – grynųjų pinigų
M.Khmaladzė, turintis Gruzijos pilietybę, buvo sulaikytas vasario 22 dieną Kenos užkardos Šumsko pasienio poste. Jis savo automobiliu „Lancia Capa” bandė nedeklaravęs į Baltarusiją įvežti apie 84 tūkstančius JAV dolerių.
Apie tai, kad gruzinas pinigus gabens kontrabanda, operatyvininkai žinojo iš anksto.
Buvo nustatyta, kad į „Parex” banko Vilniaus filialo asmeninę gruzino sąskaitą nuolat iš neapmokestinamųjų kompanijų patenka didelės sumos. M.Khmaladzė iš šios sąskaitos pasiimdavo grynus pinigus.
Buvo duomenų, jog šią sąskaitą gruzinas, kuris yra Baltarusijos įmonės „Orni-M” vadovas, buvo atsidaręs tam, kad į ją būtų pervesti pinigai už parduotą produkciją – mėsos konservus bei buitinės chemijos produktus.
Manoma, kad taip verslininkas siekė išvengti mokesčių Baltarusijoje.
Poste surengė pasalą
Vasario 22 dieną M.Khmaladzė vėl iš Baltarusijos atvyko į Vilnių ir iš „Parex” banko per du kartus pasiėmė apie 84 tūkst. dolerių.
FNTT operatyvininkai iš anksto žinojo, kad šiuos pinigus Gruzijos pilietis pabandys pervežti per Šumsko pasienio postą, kadangi ten nėra muitinės kontrolės posto. Čia ir buvo surengta pasala.
Prieš važiuodamas per valstybės sieną, Gruzijos pilietis leidžiamą gabenti pinigų sumą – apie 3 tūkstančius dolerių pasiėmė, o likusius pinigus paslėpė mašinoje.
Įvažiavęs į pasienio postą, gruzinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams teigė, kad nei pinigų, nei jokių kitų draudžiamų daiktų neveža.
Jau nuvažiuojantį Baltarusijos sienos link M.Khmaladzę sulaikė FNTT pareigūnai. Jie ir aptiko kontrabanda gabenamus pinigus.
Pripažino savo kaltę
Iš pradžių Gruzijos pilietis neigė savo kaltę ir tvirtino, kad vos tik pamatęs žalias FNTT pareigūnų uniformas norėjo deklaruoti turimus pinigus.
Tačiau vėliau M.Khmaladzė jau prisipažino sąmoningai gabenęs pinigus kontrabanda. Jis tvirtino norėjęs Vilniuje šiuos dolerius perduoti savo verslo partneriams, tačiau kai jie neatvyko, nusprendė vežti į Minską.
Po tokio prisipažinimo gruzinas už 30 tūkstančių litų piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę, o byla netrukus perduota Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja bandė įvelti prokurorę
FNTT pareigūnai buvo įsitikinę, kad pavyko ketvirčiu milijono litų papildyti biudžetą.
Tačiau iš teismo atėjo netikėta naujiena – areštuotus pinigus reikia grąžinti.
Teisėja J.Damanskienė padarė išvadą, jog M.Khmaladzė buvo tik tarpininkas, turėjęs vienai Rusijos bendrovei perduoti pinigus, o ši bendrovė nežinojo, kad doleriai bus gabenami per valstybės sieną kontrabanda.
Priimdama sprendimą teisėja rėmėsi ir tuo, kad šią bylą kuravusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltenytė esą taip pat neprašė konfiskuoti pinigų.
Tačiau vakar prokurorė „Lietuvos rytui” paneigė šį Vilniaus teisėjos teiginį.
Pareigūnė tvirtino, kad, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant bylą, prokuroras net neturi pasakyti savo nuomonės apie pinigų konfiskavimą.
Visi teismai elgėsi kitaip
Sprendimą sugrąžinti pinigus teisėja J.Damanskienė priėmė nepaisydama to, kad Aukščiausiojo teismo senatas savo nutarimu dar 2003 metų pabaigoje yra kategoriškai nurodęs, jog kontrabanda vežami pinigai turi būti konfiskuojami.
Iki šiol visi teismai vadovavosi šiuo senato nutarimu, ir kontrabandininkai pinigų neatgaudavo.
Šiuo nutarimu rėmėsi ir Aukščiausiasis teismas, 2004 metais atmetęs Latvijos dviratininko J.Silovo kasacinį skundą.
Latviui ne tik nebuvo grąžinti pinigai, bet ir nutarta konfiskuoti du jo automobilius.
Rusas pinigus prarado
Nepavyko atgauti pinigų ir praėjusių metų pabaigoje per Nidos pasienio postą 235 tūkstančius eurų kontrabanda gabenusiam Vokietijos ir Rusijos piliečiui Konstantinui Mileriui.
Nors šis verslininkas jį sulaikiusiems FNTT pareigūnams bei Klaipėdos apygardos teismui pateikė panašią į M.Khmaladzės versiją, tačiau visi jo pinigai neseniai buvo konfiskuoti.
Be to, K.Mileris nemažai laiko turėjo praleisti už grotų.
Istorijoje – pirmas atvejis
Daugelis teisininkų, „Lietuvos ryto” paprašyti įvertinti dvejopų standartų taikymą teismuose, kraipė galvą ir bandė spėti, su kuo ir kaip gruzinas turės pasidalyti atgautus 84 tūkstančius dolerių.
FNTT direktorius Romualdas Boreika trečiadienį „Lietuvos rytui” teigė negalįs komentuoti teisėjos sprendimo, tačiau tvirtino, kad tai – precedento neturintis atvejis: „Kas gali paneigti, kad vėliau kontrabandininkams nebus grąžinami ne tik pinigai, bet ir spiritas ar cigaretės”.
Pareigūnas pareiškė viltį, kad šis atvejis šįkart nebus įvardijamas kaip tyrėjų kompetencijos stoka.
Ir Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis „Lietuvos rytui” teigė nežinantis kito atvejo, kai kontrabandininkams būtų grąžinama tokia didelė suma: „Yra buvę atvejų, kai teismai grąžina automobilius ar kokius kitus daiktus. Tačiau kad būtų grąžinta tokia didelė pinigų suma, neteko girdėti”.
Pareigūnai rankų nenuleidžia
G.Jasaitis suabejojo dabar galiojančios baudžiamojo įsakymo institucijos būtinumu: „Galbūt šiuo atveju teisėjas turi per daug teisių spręsti klausimus vien tiktai savo nuožiūra”.
Prokuroras tvirtino, kad pareigūnai dar nenuleidžia rankų, nors šio teisėjos sprendimo negalima skųsti: „Dar yra tam tikrų teorinių galimybių valstybei atgauti šiuos pinigus, tačiau kokios jos – tyrimo paslaptis.
Dabar daug kas priklauso nuo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų veiksmų”.
Teisėja vengė bendrauti
Vakar teisėja J.Damanskienė nenorėjo bendrauti su „Lietuvos ryto” žurnalistais.
Jos tarnybiniu telefonu atsiliepusi moteris, išgirdusi, jog skambina iš „Lietuvos ryto”, pareiškė, kad teisėja išėjusi.
Daugiau ragelio niekas nekėlė, o teisėjos kabineto durys buvo užrakintos.