Valstybę bei miestą gali valdyti ir psichikos ligoniai
Politikai bei valdininkai nevaržomi slepia informaciją apie savo sveikatos būklę.
Todėl rinkėjai, patys net nežinodami, gali lemti, kad jų interesams Seime ar miesto taryboje atstovaus psichikos ligonis.
Panaikino įsakymą
Daugelis darbdavių, priimdami darbuotoją, reikalauja, kad šis pateiktų pažymą apie savo sveikatos būklę.
Tačiau valdininkai bei politikai nuo tokios prievolės yra atleisti.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius teigė, kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą yra įpareigoti tik tie asmenys, kurie įvardinti dar 2001 metais ministro patvirtintame įsakyme.
Jame – apie 20 žmonių grupių.
Tačiau įsakyme neužsimenama apie valdininkus ar politikus.
Maža to, toks įsakymas panaikino iki tol galiojusį teisės aktą, kuriuo valdininkai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie savo psichikos būklę.
Nušalinti neįmanoma
Apie Klaipėdos savivaldybėje dirbančių valdininkų sveikatą nežino ir Personalo skyriaus vedėja Danutė Valuckienė.
„Darbuotojų sveikata – jų pačių reikalas. Pati prieš pradėdama dirbti turėjau vykti į Psichiatrijos ligoninę gauti pažymą apie sveikatą. Dabar to daryti nebereikia”, – sakė D.Valuckienė.
Miesto tarybos sekretorius Artūras Šulcas taip pat nežino, kurie miesto politikai sveiki, o kurie skundžiasi sveikatos problemomis.
„Man tai nėra įdomu. Tačiau, manau, miesto bendruomenė turėtų žinoti bent apie politikų psichikos būklę. Gyvename permainų laikais. Ir tauta, pati nežinodama, gali išsirinkti psichiškai nestabilius politikus. Net paaiškėjus tiesai, jų neįmanoma nušalinti”, – sakė A.Šulcas.
Jo teigimu, tarybos nariui svarbiausia – smegenys. Todėl miestui svarbius klausimus, anot jo, galėtų spręsti ir akli ar kita fizinę negalią turintys žmonės.
Gali rinkti beraštį
Rinkėjai neturi teisės žinoti, ar jų pasitikėjimo siekiantis politikas yra psichiškai sveikas. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijoje.
Prezidento posto, Seimo ar miesto tarybos nario mandato negali siekti tik tie asmenys, kuriuos teismas pripažino neveiksniais.
Kandidatų anketose pateikiama informacija apie pilietybę, teistumą, bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis institucijomis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad rinkėjai gali išsirinkti net tokį politiką, kuris nemoka nei skaityti, nei rašyti.
„Kandidatas savo anketoje neprivalo pateikti duomenų apie išsilavinimą. Tačiau daugelis politikų tokių faktų neslepia”, – sakė pirmininkas.
Informacija diskriminuoja
Tačiau apie sveikatos būklę nutyli visi.
Tik kandidatai į Prezidento postą, jei pageidauja, gali informuoti apie savo sveikatos būklę. Bet ne visi tokia galimybe naudojasi.
„Sveikatos, kaip ir amžiaus, cenzas politikams neegzistuoja”, – patikino Z.Vaigauskas.
Jo teigimu, informacija apie kandidato psichikos būklę pastarąjį gali diskriminuoti. Esą jei žmogus prisipažins, kad gydėsi, pavyzdžiui, nervinį išsekimą, ir netaps politiku, jis gali būti nepageidaujamas ir kitose darbovietėse.
„Piliečiai renka tuos kandidatus, kurie atitinka jų interesus. Todėl visiškai nesvarbu, ar jie psichiškai nesveiki, ar turi kitų trūkumų”, – nuomonę reiškė Z.Vaigauskas.
Sužinojo po mirties
Seime jau ne kartą diskutuota, jog būtinos įstatymų pataisos, įpareigojančios politikus informuoti visuomenę apie savo psichikos būklę.
Tačiau parlamentarai tokioms nuostatoms nepritarė.
Z.Vaigausko teigimu, apie savo sveikatą derėtų pranešti tik ypač aukštiems pareigūnams: Prezidentui, Premjerui, Seimo Pirmininkui.
Tačiau dar visai neseniai buvo galima įsitikinti, kad Ministras Pirmininkas nenori kalbėti apie savo sveikatą.
Kovo pradžioje jam buvo atlikta ausies ataugų operacija. Tačiau apie šį negalavimą Algirdas Brazauskas prisipažino tik tada, kai žiniasklaida išsiaiškino, kad jis kelis kartus lankėsi ligoninėje.
Praėjusią savaitę mirus Seimo nariui Stasiui Mikeliui tapo aišku, kad jis jau kelerius metus sunkiai sirgo. Tačiau tokia jo sveikatos būklė rinkėjams buvo paslaptis.
„Negaliu diskutuoti, ar sveikatos problemų kamuojamas politikas sugeba tinkamai atstovauti rinkėjų interesams. Žmonės patys turėtų matyti, už ką balsuoja. O partijoms derėtų abejotinos sveikatos kandidatų neįtraukti į savo sąrašus”, – išeitį įvardijo Z.Vaigauskas.