Seimui siūlomas Farmacijos įstatymas jau turėjo būti priimtas praėjusiais metais, tačiau dėl įsiplieskusių ginčų šis teisės dokumentas bus svarstomas šioje pavasario sesijoje. Ginčijasi ne tik vaistininkai, bet ir vaistų gamintojai, medikai, valdininkai. Keista, bet šiame ginče, kaip dažniausiai atsitinka, be balso lieka tik vartotojai – sveikatos netekę piliečiai.
Sunkiai suderinamos nuomonės
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pateikė svarstyti jau pakoreguotą Farmacijos įstatymo projektą. Ir šis dokumentas beveik nesumažino iškilusio ažiotažo, kurio pagrindinis variklis – noras kuo daugiau atsiriekti naudos iš vaistais pagardinto pyrago. Žinia, žmonės sirgo ir sirgs, todėl daug kam norisi iš šio verslo užsitikrinti sotesnę ateitį.
Visuomeninės organizacijos piktinasi, kad ir naujame projekto variante neatsižvelgta į jų pasiūlymus bei pageidavimus. Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas profesorius Arūnas Savickas reiškė nepasitenkinimą, kad ignoruojamas visuomeninių organizacijų vaidmuo vystant ir gerinant farmacinę veiklą. Ypač daug taisytino yra vaistinių ir vaistininkų licencijavimo srityje, nes visas taisykles numato tik Sveikatos apsaugos ministerija. Vieša paslaptis, kad patys efektyviausi sprendimai gimsta ne valdininkų kabinetuose, bet kai atsižvelgiama ir į praktikų nuomonę.
Farmacijos specialistams ypač kelia rūpestį, kad pastaruoju metu vaistinės labiau panašėja tik į pelno siekiančias prekybos įmones. Šią visuomenės sveikatai pavojingą tendenciją žada įtvirtinti ir naujasis patobulintas svarstomo dokumento projektas. Matyt, ir toliau išliks nuostata, kad vaistinės steigėju gali būti ir neturintis atitinkamo farmacinio išsilavinimo fizinis ar juridinis asmuo. Yra manančiųjų, kad ir toliau bus mažinamas vaistinės kaip sveikatinimo įstaigos vaidmuo. Projekte nebelieka nuostatos, kad vaistinei vadovauti ir vaistų kontrolę vykdyti gali tik farmacininko kvalifikaciją ir vaistininko licenciją turintys asmenys. Atsitiktiniai žmonės dažniausiai pasiduoda kuo didesnio pelno pagundoms. Tiesa, vaistinėse yra privalomas farmacinės veiklos vadovas, bet kai įmonei vadovauja savininkai ne specialistai, todėl neįtikusį farmacininką gali bematant atleisti. Kad ir už reikalavimą laikytis įstatymo. Savininkams – kas, jie nerizikuoja diplomu, nes jo neturi, ir veiklos licencijos praradimu, nes ir ši ne jų vardu išrašyta. Belieka tik toliau speisti į kampą kitą, už farmacinę veiklą atsakingą vaistininką ir tikėtis jo nusikalstamų nuolaidų.
Kaip pasitarti su vaistininku
Lietuvoje dirba apie 1500 farmakotechnikų, kuriems pagal įstatymo projektą numatoma palikti teisę net iki 2015 metų klientams teikti farmacinę paslaugą. Lietuvos vaistininkų sąjungos valdyba siūlo šių aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių veiklą bent penkmečiu sutrumpinti. Tuo labiau kad jie gali neakivaizdiniu būdu pakelti profesinę kvalifikaciją. Kauno medicinos universitetas jau nuo 2004 metų priima tęstinėms studijoms ir sudaro sąlygas įsigyti farmacijos magistro specialybę.
Dalis farmakotechnikų yra vyresnio amžiaus, todėl yra pasiūlymų, kad tokie žmonės galėtų būti kvalifikuojami kaip vaistininkų padėjėjai, kurie dirbtų kontroliuojami specialisto su aukštuoju išsilavinimu.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga taip pat pritaria nuomonei, kad vaistinių steigėjai turėtų būti vaistininkai, kurie supranta problemą ir gali būti atsakingi už vaistinės kaip sveikatinimo įstaigos veiklą. Kitaip sakant, kaip kasdien girdime reklamoje, prieš tablečių vartojimą būtina pasitarti su vaistininku.
Specialistus stebina kai kurie piliečių diskriminacijos elementai. Pavyzdžiui, projekto 41 straipsnis pavadintas „Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais”, kuriame numatoma, kad kaimiečiai vaistais bus aprūpinami per „pirminės sveikatos priežiūros įstaigas”, kuriose visai nėra farmacijos specialistų.
Nepatenkinti ir gamintojai
Vaistų gamintojų asociacija jau anksčiau siūlė projekte įtvirtinti nuostatą apie tai, kad būtų nustatytos fiksuotos kompensuojamųjų vaistų kainos, kad būtų panaikinti leidimai vaistinių tinklams kompensuoti jų priemokas. Tam pritaria ir Etinių farmacijos kompanijų asociacija. Kokie argumentai? Priemokos iškraipo vaistų rinką. Tuo labiau kad visas kompensavimas būna ne iš vaistinės pelno, bet iš vaistų gamintojų kišenės. Tai ypač pavojinga smulkioms vaistinėms, kurios neturi ir negali turėti tvirtų ryšių su gamintojais, todėl negauna jų nuolaidų.
Ne paslaptis, kad visokiais būdais (kelionėmis į egzotiškas šalis, prisidengiant seminarais, o ir kitokiomis dovanomis, kurios ne kartą šalyje sukėlė skandalą) skatinami gydytojai ligoniams išrašyti vienos ar kitos farmacijos kompanijos kompensuojamųjų vaistų. Žala daroma ne tik pacientams, bet ir mokesčių mokėtojams, nes vaistų kompensavimui iš valstybės biudžeto kasmet jau skiriama apie 500 milijonų litų. O jeigu tokiems vaistams būtų nustatytos fiksuotos kainos ir vaistinėms uždrausta kompensuoti priemokas, tada gamintojai, norėdami platesnės apyvartos, būtų priversti visiems mažinti produkcijos kainas.
Nesaikingas vaistų vartojimas ligoniams neprideda sveikatos. Tokį reiškinį skatintų ir šimtaprocentinis preparatų kompensavimas, nes veltui juos gaudami žmonės piktnaudžiautų ir kauptų nereikalingas atsargas. Į šį žaidimą įsivelia ir gydytojai. Teko patirti, kai medikas, parašęs receptą, nurodė, kurioje vaistinėje juos būtina pirkti. Negana to – pacientui įsakė atnešti tos vaistinės kasos aparato čekį…
Vaistų gamintojus piktina planai už periodišką vaistų rizikos ir naudos santykio įvertinimą imti atskirą mokestį. Gamintojų asociacijos nuomone, toks darbas yra tiesioginė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcija.
Lietuvoje katastrofiškai mažėja vaistinių, gaminančių vaistus. Pastaruoju metu likviduotos 59 gamybinės vaistinės, tačiau įsisteigė net 282 nauji filialai, kuriems užtenka tik 30 kvadratų ploto. Ir vėl nugali komercija, o pralaimi ligoniai, nes tokiuose vieno kambario filialuose negausi visapusiškos pagalbos. Pavyzdžiui, vaistų pagal individualius gydytojų receptus.
Draudžia Konstitucinis Teismas
Ginčai ir skandalai Lietuvos vaistų rinkoje pasiekė ir Konstitucinį Teismą. Ši institucija jau prieš kurį laiką buvo išaiškinusi, kad „vaistinės veikla yra visuomenės sveikatinimo veiklos dalis, susijusi su ypatingo pobūdžio prekėmis – vaistiniais preparatais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl įstatymais gali ir turi būti nustatyti tokie vaistinių savininkų subjektinių nuosavybės teisių ribojimai, kad jiems nuosavybės teise priklausančiose vaistinėse vadovauti bei vaistinių valdymo kontrolę vykdyti galėtų tik farmacinį išsilavinimą ir reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys”.
Vaistinių asociacija „Provifarma” kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir prašė Farmacijos įstatymu neprieštarauti valstybės Konstitucijai. Ši asociacija taip pat pagalbos kreipėsi į šalies Prezidentą. Interesų aistros tebeverda. Būtų gerai, kad jos nenuplikytų tų, kuriems ši pagalba reikalingiausia.