Beveik milijonas litų už žemės arą. Toks Lietuvoje dar negirdėtas sandoris sudarytas Vilniuje.
Du bendrovės „Palangos statyba” akcininkai Vilniaus senamiestyje, Šv.Mikalojaus ir Pranciškonų gatvių sankirtoje, iš privataus asmens nusipirko 4,5 aro sklypą.
Už jį buvo sumokėta 4 milijonai litų. Žemei įsigyti iš banko buvo paimta paskola.
Sklype, kuris yra tuščias, bus statomas keturių aukštų viešbutis. Jis priklausys „Palangos statybos” valdomam viešbučių tinklui.
Keturių žvaigždučių viešbutyje bus įrengti 44 prabangūs numeriai. Čia veiks restoranas ir naktinis baras.
Pastatas užims visą sklypo plotą. Po juo bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Statyti butus neapsimokėjo
Daugiabučius namus statančios ir juos pardavinėjančios bendrovės vadovai, pirkdami šį sklypą, iš karto atmetė galimybę čia statyti gyvenamąjį namą.
„Dėl itin didelės žemės kainos gyvenamasis plotas šioje sostinės Senamiesčio vietoje būtų neįperkamas”, – tvirtino „Palangos statybos” valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas.
Verslininko įsitikinimu, sumokėtos žemės kainos neatpirks ir viešbutis: „Tačiau šioje vietoje pastatyto viešbučio vertė visuomet išliks didelė”.
Paklausios žemės kaina kyla
R.Jasiukėnas teigė, jog beveik milijonas litų už arą mokamas todėl, kad Vilniaus senamiestyje beveik nebėra laisvų sklypų: „Senamiestyje dar yra senų apleistų pastatų, ligoninės korpusų, kurie ateityje gali virsti viešbučiais arba gyvenamaisiais pastatais. Tačiau tuomet, kai jie bus privatizuojami, jų kaina gali būti milžiniška”.
Palangiškio manymu, nekilnojamojo turto kainą kelia ir kultūros paveldo teritorijose galiojantys statybos suvaržymai: „Kodėl Neringoje parduodamo gyvenamojo ploto kvadratinio metro kaina pasiekė 9 tūkstančius litų, kai net Vilniuje ji yra mažesnė? Todėl, kad Neringoje praktiškai nebeleidžiama statyti”.
„Palangos statybos” vadovas įsitikinęs, kad dabar sumokėta rekordinė kaina už arą nėra riba.
Bendrovei ieškant laisvos žemės sostinės Senamiestyje prieš du mėnesius 5,5 aro sklypas Užupyje buvo pardavinėjamas už 5,5 milijono litų.
Dabar šio sklypo savininkas jau prašo 6 milijonų litų.
Labai pabrango ir statybos
Verslininkas nenorėjo prognozuoti, kokia bus Lietuvoje esančios žemės kainos riba: „Viskas priklauso nuo paklausos. Gal kur nors Tokijuje tiek, kiek mes mokame už arą, kainuoja kvadratinis metras žemės”.
R.Jasiukėnas nesutiko su vis dažniau reiškiama ekspertų nuomone, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos yra dirbtinai išpūstos.
Didelė gyvenamojo ploto, o kartu ir žemės, paklausa egzistuos dar ilgai.
Nekilnojamojo turto kainą kelia ir didėjančios statybos sąnaudos.
Prieš dvejus metus kvadratinio metro gyvenamojo ploto su daline apdaila statybos savikaina siekė pusantro tūkstančio litų.
Dabar be pustrečio tūkstančio litų kvadratinio metro nepastatysi. Antra tiek kainuoja žemė.
Pridėtinės vertės mokestis ir pageidaujamas gauti pelnas kvadratinio metro kainą padidina iki 6-7 tūkstančių litų.