Stipriau pakaitinus saulutei prasidėjusią vasarą iškart pajuto ir Palangoje įsikūrę kempingai. Jų vadovai tikina, kad žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio čia apsistoja ne norėdami vieną kitą litą sutaupyti, o trokšdami ramybės ir laukinės gamtos.
Tiesa, praėjusį savaitgalį poilsiautojų kempinguose dar nebuvo daug. Senąjį kempingą prižiūrintys vaikinukai greitai suskaičiavo – atvažiavo apie 30 mašinų.
Pasak šio kempingo vadovu prisistačiusio vyriškio, iš viso čia telpa apie tūkstantis palapinių, o liepos mėnesį, kai oras pats gražiausias, visų norinčiųjų priimti nebepavyksta.
„Ne visi atvažiuoja su mašinomis. Būna – op – ant dviračio su palapine, atlekia ir įsikuria. Daugiausia, žinoma, lietuvių, bet būna ir vokiečių, latvių, suomių, estų. Pasitaikė ir prancūzų. Rusų būna beveik tiek pat, kiek ir lietuvių, o štai lenkų – tik vienas kitas. Užsieniečių dabar dar nėra, o lietuviai po truputį pradėjo važiuoti iškart, vos tik atsidarėme, – birželio viduryje”, – pasakojo Senojo kempingo vadovas.
Gamtoje – didesnė romantika
Po visą pievą pamiškėje išsibarstę poilsiautojai iš ryto turėjo ką veikti – dauguma jų statė per naktį sulijusias ir vėjo nugriautas palapines. Tiesa, buvo ir tokių, kurie, numoję į jas ranka, išlėkė prie jūros.
Ką tik iš pajūrio grįžę šiauliečiai Jonas ir Teresė sakė lietingos ir vėjuotos nakties nepabūgę, bet jau ketinantys „keisti kursą” – važiuoti pas giminaičius į Klaipėdą.
„Gerai čia – pasistatai mašiną, palapinę, pabūni gamtoje – romantika didesnė. Kambariuose ir taip prisibūnam”, – tikino ponia Teresė.
Poilsiautojai sakė čia atvažiuojantys pailsėti net po kelis kartus kiekvieną vasarą, nevengiantys ir prie ežerų su gera draugija palapinėse paatostogauti.
„Žinoma, čia – daugiausia jaunimas. Pagyvenę žmonės tikriausiai tingi po palapines raitytis”, – šypsojosi ponia Teresė.
Porai dienelių iš Telšių atvykusi ponia Adelė su savo gyvenimo palydovu svarstė, kad kempinge įdomiau nei viešbutyje, nors palapinės statyti ir nemokanti.
„Matot, kad pirmąkart satom”, – kalbėjo telšiškė, atkakliai kovodama su vėju ir bandydama suteikti palapinei formą.
Anot Senojo kempingo vadovo, apie du trečdalius užsieniečių čia atvyksta su vadinamaisiais „kemperiais” – nameliais ant ratų, daugėja ir patogumų ištroškusių lietuvių, tačiau praėjusį savaitgalį tokiame namelyje atostogavo tik viena jauna šeima.
„Namelį turime, tai su juo ir važiuojame. Turim mažą vaiką, todėl su nameliu nors ir brangiau, bet patogiau. Palapinėje išvis ne poilsis”, – sakė iš Kelmės pabūti prie jūros atvykę Marius ir Lina.
Kelmiškiai stebėjosi, kad žmonių kempinge dar labai mažai, neteko tik tiek matyti, bet tvirtino, kad per daug jų – irgi negerai.
„Atvažiuojame dėl gamtos, o ne dėl žmonių”, – sakė Marius.
Prisimena sovietmetį
Pirmųjų klientų jau sulaukė ir Palangos kempingas, kuriame poilsiautojai apsistoja nameliuose.
„Pas mus – nameliai, bet priimame ir tuos, kurie atvažiuoja su palapinėmis”, – sakė 41-ąjį, jau paskutinįjį, sezoną skaičiuojančio kempingo direktoriaus pavaduotoja Lorena Vitkienė.
Anot jos, sovietmečiu čia atostogaudavo labai daug rusų, tačiau paskutiniu metu jų beveik nėra, pagrindiniai klientai – lietuviai.
„Daug žmonių atvažiuoja su šeimomis. Būna ir pasiturinčių – negalima sakyti, kad žmonės kempinge apsistoja dėl pinigų stokos. Jokiu būdu. Daugiausia jie trokšta ramybės ir beveik laukinės gamtos”, – pastebėjo L. Vitkienė.
Tą patį patvirtino ir sutikti atostogautojai.
„Čia didesnė laisvė. Atsivežėme ir mergaites – joms smagu čia pažaisti. O skirtumo – palapinė ar namelis, beveik nėra. Na, nebent namelyje vietos daugiau”, – sakė iš Šiaulių atvykęs Rolandas.
Iš Kauno pasisvečiuoti atvažiavusi didelė kompanija – jau tikri kempingo senbuviai, apsilankantys čia nuo pat 1985-ųjų kiekvieną vasarą net po kelis kartus. Viena iš atvykusiųjų – Gabija – beveik ir užaugusi čia. Panašus likimas, matyt, laukia ir pačios jauniausiosios – trejų metukų Dominykos.
„Aš čia trečią vasarą”, – paklausta, ar jai čia smagu, prisipažįsta Dominyka ir linkčioja galvą.
Vyresnieji prisimena, kad seniau, dar sovietmečiu, išeidavo su kitais poilsiautojais kempinge „bulvę” pažaisti ar kokį kitą žaidimą.
„Anksčiau daugiau bendraudavom su kitais, žaisdavom kamuoliu. Būdavo ir diskotekos. Dabar visi daugiau atskiromis kompanijomis atvažiuoja”, – konstatuoja ponas Laimis.
Ponas Rimas svarsto, kad galbūt pavyks atvažiuoti ir po savaitės. Gamta ir ramybė esantis pats geriausias poilsis.
„Jei iš penkiaaukščio vėl į penkiaaukštį – tai koks gi čia poilsis. O nameliuose gerai, nes nepriklausai nuo oro. Štai, pusę nakties lijo – pusę dienos palapinę tektų džiovinti”, – sakė ponas Rimas.
Kempingų trūksta
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, užsienio turistų srautas jau prasidėjo, o pajūryje stovyklaviečių labai trūksta.
„Vienintelis tikras kempingas yra Nidoje, bet jis per mažas. Palangoje taip pat yra, o Klaipėda oficialiai kempingo neturi. Yra tik „Žiogelis”, bet jis įsikūręs saugomoje teritorijoje, todėl jį ketinama nugriauti. Iš dalies gal ir „Žuvėdra”, bet ji visai nepritaikyta statyti „kemperiams”, – sakė R. Savickienė.
Anot jos, kai savaitgaliais minėtas stovyklavietes įmonės išsinuomoja sporto šventėms, kaip dabar madinga, turistams nebelieka, ką pasiūlyti. O ir šiaip visi norintieji vasarą kempinguose nesutelpa.
„Visada yra tokių turistų, kurie gyvena viešbučiuose ir tokių, kurie nori kempingų. Pastarųjų poreikis buvo visada”, – pastebėjo R. Savickienė.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”
👿 👿 👿