Rinkimų Baltarusijoje ir Ukrainoje rezultatai įrodė, kad Europos Sąjungos įtaka vadinamajame „artimajame užsienyje” yra labai ribota. Tai vakar parašė autoritetingas Didžiosios Britanijos dienraštis „The Financial Times”.
Kovo 19 dienos Baltarusijos prezidento rinkimuose, oficialiais duomenimis, triuškinančią pergalę iškovojo dabartinis šalies vadovas Aleksandras Lukašenka. Po balsavimo buvo suimti šimtai demonstrantų, protestavusių prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Tačiau dauguma apžvalgininkų mano, kad, net jei rinkimai ir būtų vykę sąžiningai, juos vis tiek būtų laimėjęs „paskutiniu Europos diktatoriumi” vadinamas prezidentas.
Per šį sekmadienį Ukrainoje vykusius rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, negalutiniais duomenimis, aiškią pergalę iškovojo prorusiška vadinama Regionų partija, kuriai vadovauja 2004-aisiais pakartotinius prezidento rinkimus pralaimėjęs Viktoras Janukovičius. „Oranžinės” revoliucijos lyderių – Julijos Timošenko ir Viktoro Juščenkos – aljansai pasidalijo atitinkamai antrąją ir trečiąją vietas.
Tokie rezultatai šiose posovietinėse respublikose, kurios yra artimiausios rytinės ES kaimynės, buvo nemalonūs tiems, kurie tiki taikiomis demokratinėmis revoliucijomis, pažymi „The Financial Times” užsienio redakcijos vadovas, žinomas politikos apžvalgininkas Kventinas Pylas.
Analizuodamas rinkimus Ukrainoje dienraštis atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, jie prisidėjo prie demokratijos plėtros šalyje. „Kita vertus, smukęs V. Juščenkos populiarumas verčia klausti, ar ES galėjo ir turėjo jam aktyviau padėti. Nuo 2005-ųjų sausio, kuomet atėjo į valdžią, V. Juščenka nesugebėjo parodyti apčiuopiamos naudos, kurią būtų suteikęs jo proeuropietiškas kursas”, – rašo dienraštis.
Anot „The Financial Times”, daugumai ukrainiečių svarbiausias bendradarbiavimo su ES aspektas yra vizų politika. Tačiau pažangos derybose dėl liberalesnio vizų režimo iki šiol nematyti. Maža to, nerimaujama, kad, užuot atpigusios, vizos taps dar brangesnės: ES ministrai svarsto galimybę pakelti vizų kainą nuo 35 iki 60 eurų, primena dienraštis.
Daugiausia problemų kelia tai, kad Ukraina Vakarų Europoje laikoma valstybe, iš kurios nelegaliai per sienas gabenama daugybė žmonių. Nemažai nepatogumų gali kilti ukrainiečiams, kasmet be vizų keliaujantiems apsipirkti į Lenkiją, kuri siekia kitų metų spalį visiškai įsilieti į Šengeno erdvę. Tokiu atveju iš Ukrainos piliečių būtų reikalaujama Šengeno vizų.
„Baltarusijoje ši problema yra dar didesnė dėl įšaldytų santykių tarp šalies vyriausybės ir Briuselio. Yra mažai galimybių, kad artimiausioje ateityje tamsoje skendintiems baltarusiams bus supaprastintas vizų režimas”, – konstatuoja beveik pusės milijono egzempliorių tiražu visame pasaulyje platinamas dienraštis „The Financial Times”.
Konservatyvios linijos besilaikančio amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal” vertinimu, nors Julija Timošenko ir Viktoras Juščenka pralaimėjo parlamento rinkimus už glaudesnius santykius su Rusija pasisakančiai Viktoro Janukovičiaus Regionų partijai, „Kijevo Nepriklausomybės aikštės didvyriai” sekmadienį iškovojo dar vieną pergalę kovoje dėl politinės laisvės šalyje.
„Sekmadienio rezultatai dar kartą rodo, kad, priešingai Vladimiro Putino ir kitų skeptikų, tarp jų ir dienraščio „The Guardian” teiginiams, „oranžinė” revoliucija nebuvo vien konkrečių asmenybių ar politinių blokų ciniška kova dėl valdžios Kijeve. Šimtai tūkstančių žmonių į Nepriklausomybės aikštę 2004-aisiais atėjo ne dėl didžiulės meilės V. Juščenkai. Tai buvo visuotinis sukilimas, kuriame ukrainiečiai drąsiai pareikalavo, kad jiems, kaip ir kaimynams vakaruose, vadovautų jų pačių išrinkti žmonės”, – teigia „The Wall Street Journal”, atkreipdamas dėmesį, jog J. Timošenko ir V. Juščenkos partijos kartu iškovojo daugumą balsų.
„Ateitis vis tiek bus oranžinė” – taip rinkimų į Ukrainos Aukščiausiąją Tarybą rezultatus apibūdino vienas iš populiariausių britų dienraščių „The Daily Telegraph”. Prognozuodamas, kad būsimą koalicinę vyriausybę sudarys proprezidentinė partija „Mūsų Ukraina” ir J. Timošenko blokas, laikraštis analizuoja, kaip artimiausiu metu turėtų keistis Kijevo vidaus ir užsienio politika.
„V. Juščenka ir J. Timošenko dabar turėtų suvienyti jėgas kovoje su korupcija, išlaikyti provakarietišką Ukrainos kursą, kuris gali paskatinti užsienio investicijas, ir pabandyti užglaistyti nesutarimus tarp šalies rytinės ir vakarinės dalies”, – rašo „The Daily Telegraph” ir pabrėžia, jog sekmadienį vykę rinkimai jokiu būdu neišdavė „oranžinės” revoliucijos idealų.
„Pakanka palyginti juos su ta baimės aplinka ir balsų klastojimu, kurie savaite anksčiau aptemdė prezidento rinkimus kaimyninėje Baltarusijoje”, – pastebi „The Daily Telegraph”.
Vokietijos laikraštis „Berliner Zeitung” parlamento rinkimų rezultatus Ukrainoje vadina paradoksu – pasak dienraščio, ukrainiečiai balsavo tiek už, tiek prieš dabartinės valdžios vykdomą politiką.
„Atgal į Maskvos glėbį arba tolesnis kelias Vakarų link – štai tarp ko turėjo pasirinkti rinkėjai. Ir vis dėlto, kaip dažnai būna, jie nepateikė aiškaus atsakymo ir balsavo už abi šias alternatyvas”, – rašo dienraštis.
Laikraščio nuomone, provakarietiškų reformų šalininkų pralaimėjimą lėmė daugelį ukrainiečių apėmęs nusivylimas tuo, jog viskas klostosi ne taip, kaip jie svajojo po euforijos, užplūdusios „oranžinės” revoliucijos metu.
Ekonomikos reformos nebuvo įgyvendintos, turtuoliai liko turtuoliais, o skurdžiai toliau skursta. „Esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas, kodėl už prorusišką V. Janukovičiaus partiją nebalsavo dar daugiau žmonių”, – rašo „Berliner Zeitung”.