Jaunosios kartos piršliu save vadinantis Rolandas Stonys pripažįsta, kad šiais laikais vestuvėse jam dažniau tenka vakaro vedėjo vaidmuo.
„Kokie šiais laikais piršliai?! Per vestuves „pablevyzgoji”, ir gana. Nei tu tos poros supiršai, nei ką… Patys susipažino…”, – atvirauja R. Stonys.
Per trejus metus supiršęs dvylika porų jis džiaugiasi, kad iš jų išsiskyrė tik dvi.
Kokios dabar būna vestuvės?
– Šiais laikais mažai kas daro tokias tikras vestuves. Paprastai būna viena diena, be tradicijų. Dažnai jaunieji sako – „Nenorime jokių piršlių korimo…”
Tai piršliui šiais laikais gerai – nebekaria?
– Puikiai. Manęs per visą tą laiką, kol piršliavau, taip nė karto ir nekorė. Tiesa, vieną kartą bandė, paskui muzikantai rengė prisikėlimą iš numirusiųjų… Bet daugiau neteko būti pakartam. Tai – Dievo laimė, nes esu girdėjęs, kad kartą taip netyčia iš tikrųjų piršlį pakorė…
O pirmoji naktis? Jei piršlio nebekaria, gal jam ir pirmoji naktis su jaunąja nebepriklauso?
– Vieną kartą pasitaikė toks keistas jaunasis. Nežinau, gal gramo buvo per daug padaręs. Jau įpusėjus vakarui jis atnešė man prezervatyvų. Sako: „Imk, tik labai neskriausk…” Vargšelis, patikėjo mano juokeliais… O man dažniausiai tenka miegoti su piršliene…
Girdžiu liūdesio gaidelę?
– Matot, ne visuomet einu piršliauti su savo piršliene. Kartais kviečia tik mane vieną, o piršlienė, pavyzdžiui, būna jaunųjų tetulė. Vienose vestuvėse įkabino man į parankę tokią dvigubai už mane vyresnę moteriškę, o vakare dar į vieną lovą suguldė. Ir antklodę tik vieną davė… Ta mano piršlienė pradėjo knarkti ir dar kitokius garsus leisti… Anokia čia laimė.
Koks turi būti šiuolaikinis piršlys?
– Jaunimas prašo, kad būtų daugiau juokų apie seksą… Taip, kaip ir anksčiau būdavo akcentuojama pirmoji naktis, išnešdavo suspaustą sūrį, taip ir dabar be to neapsieinama.
O ko atsisako jaunieji?
– Nebemadingas rūtų vainikas. Dvyliktą valandą paprastai jo nebedeginame. Deginame jaunosios mergautinę pavardę, arba abu jaunieji skaito priesaiką. Kai jaunieji eina miegoti, neberengiame jų tais kvailais didžiuliais naktiniais marškiniais. Dažnai ir patys jaunieji rengiasi nebe tradiciškai – „juoda-balta”. Vienose vestuvėse jaunoji buvo tiesiog su sijonu ir palaidine. Po visų ceremonijų, pasilinksminimo keliuose baruose, jaunosios motina pastebėjo, kad jaunoji visą laiką segėjo išvirkščią sijoną…
Gal yra koks prietaras, ką tai galėtų reikšti?
– Matyt, negerai, nes ta pora išsiskyrė.
O kai sužinote, kad kuri nors supiršta pora išsiskyrė, būna skaudu?
– Kartais jau ir vestuvių metu matyti, kad ta pora negyvens. Pavyzdžiui, viena pora tuokėsi tik todėl, kad yra jauni ir gražūs bei norėjo gražių nuotraukų. Tai kiek ilgai išgyvensi santuokoje su tokiu požiūriu į rimtus dalykus?
Esate choreografas, mokykloje mokote vaikus šokti. Kaip sugalvojote eiti piršliauti?
– Man ir pačiam keisti mano pasirinkimai. Vaikystėje aš svajojau būti trakstoristas, nes mačiau kaip pas močiutę kaime visi gerbia traktoristą, nes jis dirvas suaria… Pirmas žmogus kaime, visi tik apie jį ir kalbėdavo. O jaunystėje norėjau būti kunigu. Visai rimtai buvau nusiteikęs stoti į kunigų seminariją, bet tėvai neleido. Taip netyčia ir įstojau į choreografo specialybę. Bet, pavyzdžiui, aš per kokius vakarėlius šokti iš viso nemėgstu, man geriau pasikalbėti. Nors pastaruoju metu dažniausiai per draugų susibūrimus aš sėdžiu ir tyliu. Kai kas nors paprašo kokį „bajerį” suskelti, atšaunu, kad aš ne darbe, aš ilsiuosi.
Piršliavimas uždėjo klouno etiketę?
– Aš ją iš seniau turėjau, nes žodžio kišenėje niekada neieškau. Tiesiog pastebėju, kad visą savo energiją atiduodu svetimiems žmonėms, vaikams… Nesvarbu, ar piršlio, ar Kalėdų senelio kaukę būčiau užsidėjęs, o saviems „batareikos” jau būna nusėdusios. Bet dabar jau stengiuosi ir savo šeimos nenuskriausti.
Gal labai norinčioms ištekėti moterims patartumėte kaip elgtis, kad greičiau vyrą susirastų?
– Reikia temptis vyrą į lovą. Juokauju… O jei rimtai, reikia kuo daugiau eiti į žmones. Nusipirkai naują palaidinę, ir eini pasirodyti, sijoną – ir vėl eini. Ir iš viso dažniau sijonus reikia segėti.
„Vakarų ekspresas”