Tarybos sprendimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo yra atviras kvietimas verslui mokėti „abonentinį” mokestį

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba priėmė sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo. Juo nustatytas lengvatinis, perpus mažesnis mokesčio tarifas daugumos sostinės įmonių bei gyventojų valdomam nekilnojamam turtu. Tarybos Liberalų frakcija pritaria nuostatai skatinti verslą mieste mažinant mokesčius, tačiau opozicijos atstovus stulbina tai, jog tuo pačiu sprendimu nustatytas atskiras sąrašas įmonių, kurių turtui lengvata netaikoma. „Šis Tarybos sprendimas jau net ne landa, bet plačiai atverti vartai korupcijai”, – įsitikinęs Liberalų frakcijos seniūnas Vidmantas Martikonis.
Liberalai pažymi, jog netaikyti lengvatos Taryba nusprendė toms patalpoms bei statiniams, kurie yra naudojami ne pagal paskirtį, yra apleisti ar neprižiūrimi. „Kriterijai, kuriais vadovaujantis sudaromas „juodasis” nekilnojamojo turto sąrašas, yra visiškai neaiškūs”, – pažymi V.Martikonis. „Tačiau svarbiausia – sąrašas Tarybos sprendimu gali būti papildytas, nustačius daugiau tokių „netinkamai” naudojamų objektų, arba įmonės gali pasiekti, kad jų turtas iš šio sąrašo būtų išbrauktas, pristačius reikiamus dokumentus. Akivaizdu, jog tokiu sprendimu įmonės paprasčiausiai šantažuojamos – joms išlieka nuolatinė grėsmė, kad neįtikus, nekilnojamojo turto mokestis staiga išaugs dvigubai. O į sąrašą įtrauktos bendrovės net neslepiant kviečiamos „derėtis” – juk niekam nekyla abejonių, kad dokumentai, minimi „abonento” valdomos Tarybos sprendime, greičiausiai bus ne kas kita, kaip „Lietuvos banko bilietai”, kalbant kai kurių žinomų verslininkų žargonu”, – sako Vilniaus miesto tarybos narys.
Liberalai pastebi, kad sostinės Taryba pastaruosius metus veikia ne kaip atstovaujamosios valdžios institucija, bet kaip darnus mero Artūro Zuoko valios įgyvendinimo instrumentas. „Į „juodąjį sąrašą” patekusioms įmonėms nusprendus bylinėtis su savivaldybe, meras visada galės besti pirštu į paklusniai jo nurodymus vykdančią Tarybos daugumą, depersonalizuodamas savo paties atsakomybę, ir toliau išlaikydamas galimybes iš verslo rinkti „abonentinį” mokestį”, – tvirtina V.Martikonis.