Išguitieji vaistai grįžta slapta

Rusiški medikamentai rinkoje – populiaresni už kontrabandinę degtinę

Iš vaistinių išgujusi pigius rusiškus vaistus, valstybė pati pastūmėjo žmones nusikalsti ir sukūrė nišą naujai kontrabandos rūšiai.

Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi per penkis šių metų mėnesius vaistų kontrabandininkų sulaikyta penkis kartus daugiau nei pernai per visus metus.

Nepaisant muitininkų pastangų, pigūs rusiški vaistai Lietuvą pasiekia automobiliais, autobusais ar traukiniais, paslėpti batuose, kišenėse, liemenėlėse, skalbimo miltelių pakuotėse ir automobilių padangose. Jų bet kada galima nusipirkti visose uostamiesčio turgavietėse.

Vežantieji vaistus mano darą gerą darbą, nes žmonės brangių europinių vaistų neįperka. Pigių vaistų ieškoti turgavietėse neretai pacientams pataria ir medikai.

Sulaiko kasdien

Europos Sąjungos reikalavimai vaistų verslui pastūmėjo žmones imtis naujos kontrabandos rūšies. Slapta įvežami pigūs rusiški vaistai. Tai jau nustelbia iki šiol itin populiarią degtinės, cigarečių, cukraus ir pigaus kuro kontrabandą Panemunės ir Nidos pasienio postuose. Muitinės pareigūnai vaistus gabenančių žmonių čia sulaiko kasdien.

Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė Nijolė Kiškiūnienė „Klaipėdai” sakė, kad vaistų gabenimas iš Rusijos suaktyvėjo praėjusių metų pabaigoje, o šiemet įgavo kelis kartus didesnius mastus. Pernai dėl vaistų gabenimo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai surašė 14 administracinių teisės pažeidimo protokolų. Šiemet nustatytas 71 atvejis, kai keleiviai gabeno vaistus neteisėtai. Iš jų 14 atvejų buvo gabenami vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Vien gegužę sulaikyti 26 neteisėtai vaistus gabenę asmenys.

Pasak pareigūnės, medikamentų kontrabandos priežastis labai paprasta. Vaistai Rusijoje beveik perpus pigesni nei Lietuvoje, be to, medikamentų, kurie mūsų šalyje parduodami tik su receptu, kaimyninėje šalyje galima įsigyti be apribojimo.

Veža ir mokiniai

Į Lietuvą įvežti bandomų vaistų asortimentas siekia nuo paprastos aktyvuotos anglies iki rimtų vaistų, skirtų vėžiui ar smegenų traumoms gydyti.

Tačiau dažniausiai, pasak muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojos Vaidos Butinienės, iš Kaliningrado į Lietuvą bandoma įvežti „Tetraciklin”, „Volokardin”, „Zorkij glaz”, „Erinit”, „Baralgin”, „Pomoščnik serdca”, „Spazmalgon”, „Viprosal”, „Analgin”, „Pentalgin”, „Validol”, „Levomicetin”, „Alloxol”, „Dimedrol”, „Citramon”, „Mukaltin”, acetilsalicilo rūgštį, įvairias tabletes nuo kosulio, aktyvuotą anglį, medicininį spiritą, valerijonus ir kitokius medikamentus. Neretai gabenami ir „Fenazepam”, „Korvalol”, „Sedalgin”, „Valoserdin”, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų.

Pasak muitininkų, dažniausiai šiuo nauju verslu užsiima pagyvenusio amžiaus asmenys, deklaruojantys, kad yra bedarbiai, pensininkai ar negalią turintys žmonės. Tačiau yra pasitaikę, kai vaistus neteisėtai gabeno ir mokyklinio amžiaus vaikai.

V.Butinienė sakė, kad žmonės sugalvoja pačius įvairiausius būdus vaistams paslėpti. Jie gabenami paslėpti kišenėse, rankinėse, maisto ir skalbimo miltelių pakuotėse, kojinėse, įvairiose lengvojo automobilio vietose, pavyzdžiui, atsarginėse padangose. Maršrutiniuose autobusuose draudžiamas ir ribojamas prekes populiaru slėpti šiukšlinėse, ventiliacijos angose, sėdynių atlošuose.

Dirba drąsiai

Nors į Lietuvą įvežti mūsų šalyje neregistruotų vaistų nevalia, o prekiauti medikamentais gali tik farmacinės veiklos licenciją turintys asmenys, kontrabandininkai nieko nepaiso. Visos uostamiesčio turgavietės jau tapo vaistinių filialais, o prekiautojai vaistais nesijaučia darą nusikaltimą.

Matomiausioje Senosios turgavietės vietoje įsikūrusios kelios moterys ant prekystalio drąsiai buvo išsidėliojusios rusiškas gėrybes: šampūno, muilo, kremų, įvairiausių maisto papildų. Tarp jų – žuvų, barsukų, švilpikų taukai, kainuojantys iki 14 litų, vitaminai akims, širdžiai, kepenims ir visiems kitiems organams. Šalia tik 50 centų kainuojantys elementariausi „angliukai” ir litą kainuojančios „šlakus surišančios” tabletės. Nemažai svorį mesti padedančių preparatų, kurių kainos siekia ir 20 litų. 100 itin populiarių kalcio tablečių pakuotė kainuoja 10 litų, o mūsų vaistinėje populiariausių analogiškų tablečių kaina siekia 30 litų ir daugiau.

Traukia iš rankinės

Ant prekystalio neišdėlioti rimtesni vaistai, tačiau paprašius – jų visada galima gauti. Moteriškės po lapelį ar pakuotę ištraukia iš savo rankinės ar netoliese numestos „niekam nepriklausančios” dėžės. Kad pirkti čia tikrai verta, supranti sužinojęs vaistų kainas, kurios yra dar mažesnės nei vitaminų ir maisto papildų. Pavyzdžiui, tepalas „Sinaflan” nuo egzemų, bėrimų ir kitų odos ligų kainuoja 4 litus, tuo tarpu analogiški hormoniniai tepalai mūsų vaistinėse kainuoja 18-30 litų.

100 atmintį gerinančių „Glicin” tablečių kainuoja 5 litus, o 60 kapsulių labiausiai reklamuojamų ir pačių paprasčiausių tablečių legaliai nenusipirksi be 30 litų. Turguje galima gauti visko, ko paprašysi, o jei neturės, pasiųs, kur reikia, arba atneš kitą dieną.

Atsiunčia gydytojai

Paklaustos, ar nebijo prekiauti medikamentais, moterys teigė bijančios, tačiau vis tiek prekiaujančios. Tikrintojai čia pasirodo kasdien, bet joms pavyksta mikliai išsisukti. Jie tik pagrūmoja pirštu, o kitą dieną patys ateina nusipirkti arba užsisakyti vaistų.

Rusiškus vaistus parduodančios moterys nemano darančios didelį nusikaltimą, nes padeda žmonėms.

Ne visi gali sau leisti vaistinėje nusipirkti gražiai supakuotų ir brangių europietiškus reikalavimus atitinkančių vaistų. Daugelis yra įpratę gydytis rusiškais vaistais ir jaučia jiems ilgesį, įsitikinę, jog kiti nepadeda. Moterys atviravo, jog kartais klientų joms atsiunčia net medikai. Pagailėję neturtingų žmonių, taip jie padeda sutaupyti pinigų, o kartais, kai jau viskas išbandyta, rizikuoja gydyti laiko patikrintais rusiškais vaistais.

Parduoda brangiau

Kad nemažai klientų atsiunčia gydytojai, patvirtino ir poros metų patirtį rusiškų vaistų gabenime iš Rusijos turinti klaipėdietė Ana. Ji turguje sako neprekiaujanti, nes yra labai baugšti, todėl dirba pagal užsakymus. Dabar prekyba rusiškais vaistais yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Tačiau moteris pasakoja neuždirbanti labai daug, nes į Kaliningradą vyksta tik du kartus per mėnesį. Rimčiau šiuo verslu užsiimantys žmonės ten važiuoja du kartus per savaitę.

Kaliningrade Ana vaistus perka tik vaistinėse ir tik tuos, kurie parduodami be receptų. Ji neslepia, kad Klaipėdoje šių medikamentų kainos išauga mažiausiai du, o dažniausiai tris keturis kartus. Dažniausiai ji veža tuos preparatus, kurie visai neseniai dingo iš mūsų vaistinių – korvalolio, valerijonų, validolio, riboksino.

Ana pasakojo pažįstanti moterų, kurios siūlydamos vaistų vaikšto po uostamiesčio gydymo įstaigas ir ten suranda nemažai klientų ne tik tarp pacientų, bet ir tarp medikų. Ir vieni, ir kiti esą nėra patenkinti, kad mūsų šalyje žmonės negali legaliai ir saugiai vaistinėse nusipirkti pigių medikamentų.

Kaltinimus atmeta

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų informacijos ir monitoringo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina „Klaipėdai” tvirtino, kad jų tarnyba rusiškų vaistų neregistruoja ne todėl, kad jie rusiški, o todėl, kad Rusijos farmacijos fabrikai neturi geros gamybos praktikos licencijų. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šis reikalavimas registruojant vieno ar kito gamintojo vaistus yra būtinas. Būtent dėl jo mūsų šalyje neberegistruojami ne tik rusiški, bet ir didžioji dalis lietuviškų preparatų.

Šiuo metu mūsų šalyje įregistruota apie 40 pavadinimų rusiškų medikamentų, iš kurių didžioji dalis – vitaminai. Vienas rimtesnių preparatų yra vakcina nuo erkinio encefalito. Taip pat mūsų šalyje įregistruotos rusiškos citramono ir aktyvuotos anglies tabletės.

Galima vežti legaliai

S.Maceina priminė, kad yra ir legalus būdas į šalį įvežti neregistruotų vaistų. Prieš porą savaičių įsigaliojo vardinių vaistų išrašymo tvarka. Vaistų, kurie neregistruoti mūsų šalyje, bet yra būtini pacientui, gali paskirti gydantis gydytojas. Jis išrašo receptą ir yra visiškai už tai atsakingas.

Šiuos medikamentus į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies teisę įvežti turi didmeninės vaistų firmos. Tačiau čia nekalbama apie korvalolį ar valerijonus. Tokie receptai išrašomi gyvybiškai būtiniems vaistams.

Sau atsivežti galima

Paklausus, ar žmogui draudžiama iš Rusijos įsivežti vaistų savo reikmėms, Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė ryšiams su visuomene Rasa Rentauskienė sakė, kad nedraudžiama.

Tačiau pirmiausiai prieš veždamas žmogus turėtų pasidomėti, ar to vaisto sudėtyje nėra psichotropinių medžiagų. Tokių vaistų savo reikmėms įvežti galima, jei žmogus turi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą.

Mūsų šalyje registruotų vaistų žmogus gali atsivežti nekliudomas, bet tik tiek, kiek reikia jam pačiam. Neregistruotų vaistų jis gali saugiai įsivežti, turėdamas gydytojo išrašytą receptą.

Kadangi muitinėje nėra nurodyta, kiek konkrečiai vaistų galima įsivežti į Lietuvą, R.Rentauskienė teigė, kad muitininkai tikrindami vadovaujasi protingumo kriterijais. Jei žmogus vežasi vienos ar dviejų rūšių vaistų po vieną dvi pakuotes, muitinės pareigūnui įtarimų nekils, tačiau kai žmonės vežasi 128 pavadinimų vaistų, kyla įtarimų, ar žmogus gali jų tiek suvartoti.

Maisto papildai vaistams nepriskiriami, tačiau jų taip pat negalima vežti labai dideliais kiekiais. Netgi 10 vienodų maisto papildų pakuočių pareigūnams gali sukelti įtarimų.

Apsiriboja įspėjimais

Nors dažnai sulaikę vaistus vežantį žmogų muitininkai apsiriboja įspėjimu ir vaistus konfiskuoja, kontrabandininkui gresia kur kas rimtesnės bausmės.

Už kontrabandos gabenimą gali būti taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Jei žmogus be leidimo gabena vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, jam gresia laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų. Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo prekių vertės. Kai prekių vertė yra iki penkių MGL dydžio, žmogui gresia bauda nuo 500 litų iki 3 000 litų su kontrabandos daiktų ir gabenimo priemonių konfiskavimu.

Šiemet 28 administracinės teisės pažeidimo bylose pažeidėjams paskirti įspėjimai, 17 bylų paskirtos piniginės baudos, kurių bendra suma 3 150 litų.

Sulaikyti vaistai saugomi sandėliuose Šilutėje. Po to jie paprastai būna sunaikinami. Vaistų surinkimu rūpinasi bendrovė „Korys”, kuri turi licenciją tvarkyti farmacines atliekas mūsų šalyje.

Jolanta Juškevičienė