Sumaniau parašyti apie TV laidą, kuri yra transliuojama kasdien.
Bet – galvą galiu po kirviu pakišti – jūs tos laidos tikrai nesatę matę. Ir todėl jums tikrai turėtų būti įdomu, kas gi toje laidoje rodoma.
Pabandysiu intriguoti toliau.
Apytamsėje salėje laidos herojai diskutuoja, kokio platumo kelią reikėtų tiesti. Vieni sako – keturių eilių. Kiti sako – trijų. Vieni sako, kad šį kelią tiesiant reikės šešis namus nugriauti. O kiti sako, kad nugriauti reikės tik penkis namus. Tačiau, bet kuriuo atveju, reikės apie 30 mln. litų. Ties šiuo skaičiumi reportažas baigiasi.
Antrame reportaže – ta pati salė. Tik geriau apšviesta. Jaunas valdininkas korespondentui aiškina, kad labai vangiai mieste veikia nevyriausybinės organizacijos. Kiek vyresnis valdininkas jam pritaria: „Nevyriausybinių organizacijų veiklą reikia stiprinti” – sako jis…
Trečiame reportaže – jau kita salė. Joje sėdi keturiolika moterų ir du vyrai. Pašnekovė – simpatiška moteriškė – sako: „Vis daugiau žmonių mūsų mieste suserga tuberkulioze. Tuberkuliozės bacilos veisiasi visur: ir ant knygų, laikraščių, ir ant žurnalų. Tuberkuliozė – pavojinga liga, kurią būtina gydyti. Tačiau dvidešimt procentų ligonių pasveiksta patys ir negydomi.”
Interviu baigiasi. Trečias reportažas – taip pat.
Ketvirtame reportaže nufilmuota labai daug žmonių, einančių labai snieguotomis gatvėmis (prašau atkreipti dėmesį į tai, kad sniego tikrai daug. Šio fakto prireiks penktame reportaže).
Pašnekovai diskutuoja, kokiomis gatvėmis turėtų driektis 6-asis autobusų maršrutas. Reportažo pabaigoje – išvada: reikia gi nuspręsti, kokiomis gatvėmis tas maršrutas drieksis!
Ir tada prasideda reportažas Nr. 5.
Ekrane stovi savivaldybės valdininkas ir sako: „Šiemet sniego yra mažai. Todėl gatves valom retai. Be to, – sako tas valdininkas, – ateis laikas ir sniegas ištirps.”
Paskutinis reportažo Nr. 5 sakinys itin daug žadantis: „Jau ruošiamės vasarai. Jau rūpinamės, kaip reikės šluoti miestą…”
Tikrai žinau, kad Jums jau atsibodo.
Tačiau dar buvo ir šeštasis reportažas.
Iš tos pačios salės, kaip ir du pirmieji.
Pasirodo, į svečius yra atvažiavęs kažkoks suomis, kuris siūlo investuoti į kažkokį miesto parką. Beveik visi salėje susirinkę tam projektui pritaria. Nes tam projektui, pasirodo, pritaria ir Miesto Meras.
Meras sako: „Į Europą turim ateiti per kokius 15 metų…”
Jeigu Jūs manote, kad čia pacitavau kokio nors Baltarusijos miestelio merą, jūs suklydot. Tai buvo „Kauno žinios”.
Taip pasakė Kauno meras.
Bet ne jo žodžiai laidoje iš Kauno buvo paskutiniai. Po to Antrasis Lietuvos televizijos kanalas žiniose iš Kauno dar rodė reportažą apie atsėlinantį paukščių gripą.
Simpatiška kaunietė stovėjo kadre ir visai Lietuvai tvirtino: „Aš to gripo nebijau. Neužsikrėsiu. Nes aš nesu višta.”
Bet šitų laidų gamintojams atrodė, kad jie kalba ir rodo Lietuvai.
Matė ir girdėjo juos tik Cinikas. Na, ir dar kokie du Valentinai…
W.C.