Aštuonioms Kauno ir Vilniaus įstaigoms suteiktas dvimiesčio programos projektų rengėjų statusas padės lengviau gauti pinigų
Dvimiesčio tarybos posėdyje nutarta aštuonioms Kauno ir Vilniaus kultūros įstaigoms suteikti dvimiesčio kultūrinės programos projektų rengėjų statusą. Anot Dvimiesčio tarybos nario, Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, tai aktyviausiai kultūrinio bendradarbiavimo idėją tarp dviejų miestų puoselėjančios įstaigos. Prioritetinių kultūros organizatorių sąrašas dar bus pildomas.
Džiazui, klasikai, šokiui ir dailei
Dvimiesčio kultūros programos projektų rengėjų statusą patvirtinantys sertifikatai turėtų būti įteikti Kauno dailės galerijai „Meno parkas” ir jų partnerei iš sostinės, galerijai „Vartai”. Šios dvi galerijos keičiasi menininkų parodomis, kartu dalyvauja meno mugėse.
Išskirtinis organizatorių statusas suteiktas ir Kauno džiazo klubui bei Kauno šokio teatrui „Aura”. Kauno džiazo klubo rengiamo tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz” koncertai jau keleri metai vyksta ir Vilniuje. Kaip ir „Auros” rengiamo tarptautinio modernaus šokio festivalio pasirodymai.
Kauno tautinės kultūros centro ir Etninės veiklos centro, savo veiklą plėtojančio Vilniuje, rengiamuose festivaliuose laukiami dvimiesčio partnerio kolektyvai. Todėl abiejų centrų darbuotojai nuo šiol vadinsis prioritetiniais dvimiesčio kultūros projektų vadybininkais.
Pažaislio muzikos festivalis – grynai Kauno renginys. Tačiau jo rengėjai, kviesdami Lietuvon garsius atlikėjus, savo veiksmus derina su vilnietišku „Kristupo vasaros festivaliu”. Abiejų festivalių rengėjai pakelti į aukštesnį rangą dvimiesčio kultūriniame kontekste.
Galės pretenduoti į kito miesto „piniginę”
Aštuonioms kultūros įstaigoms naujasis statusas suteikia garbę. O pinigų? „Esame susitarę su kolegomis iš Vilniaus savivaldybės, kad šie renginiai turės pirmenybę pretenduoti į dvimiesčio kultūros projektų finansinę eilutę. Kauniečiai galės siūlyti savo projektus ir pretenduoti į išskirtinę finansinę paramą iš Vilniaus savivaldybės, o vilniečių idėjos nebus atmestos Kaune”.
S.Šliažas teigė, jog šiemet Kaune kultūros vadybininkai pasiūlė surengti keturis projektus „po dvimiesčio ženklu”: „Kaunas Jazz” ir moderniojo šokio tarptautinius festivalius, mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemėje” bei Kauno ir Vilniaus šiuolaikinio meno parodas. Pastarąją grandiozinę parodą per du miestus surengti užsimojęs Šiuolaikinio meno centras lig šiol ne itin orientavosi į dvimiesčio idėjos propagavimą ir neturi prioritetinio dvimiesčio kultūrinės programos projektų rengėjų statuso. Todėl, pasak S.Šliažo, jų pasiūlytas projektas yra atmestas.
Rolando Maskoliūno pasiūlytas mokslo populiarinimo projektas – festivalis „Erdvėlaivis Žemėje” – turi daugiau šansų būti paremtas iš Kauno biudžeto. Mat, anot S.Šliažo, tai didelei visuomenės daliai skirtas renginys.
Nelabai žinojo apie suteiktą statusą
„Meno parko” galerijos direktorius Arvydas Žalpys skeptiškai atsiliepė apie ką tik gautą dvimiesčio kultūrinės programos projektų rengėjų statusą. „Tai lyg premija už nuveiktą darbą, kurį nebe pirmi metai dirbame. Tačiau ne dėl statuso, o dėl galerijos vykdomos politikos: bendradarbiauti su kuo daugiau partnerių. Gavę statusą, naujų projektų geografijos specialiai prie jo neketiname derinti”, – teigė A.Žalpys. Ką tik kauniečių menininkų paroda atidaryta Vilniaus „Vartų” galerijoje. Prieš tai du „Vartų” menininkai – Saulius Vaitiekūnas ir Vilmanstas Marcinkevičius – savo kūrybą eksponavo Kaune.
A.Žalpys norėtų, kad statusas suteiktų pirmenybę dalyvauti ne tik dvimiesčio, bet ir tarptautiniuose projektuose, kuriais Lietuvos menas pristatomas pasaulyje.
Festivalio „Kaunas Jazz” meno vadovas Jonas Jučas vakar dar nebuvo girdėjęs apie gautą išskirtinį statusą. Jis šiemet į Vilnių ketina vežti du festivalinius koncertus. Jiems paremti iš Vilniaus savivaldybės paprašyta 15 tūkstančių litų.
Pažaislio muzikos festivalio vienas rengėjų, Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta taip pat dar nieko nežinojo apie užsitarnautą garbę ir galimybę pretenduoti į Vilniaus savivaldybės „piniginę”. „Bet džiaugiuosi, nors dar nežinau, kiek toje piniginėje yra pinigų ir kaip mes galime į juos pretenduoti”, – juokavo J.Krėpšta.