Nuo šio savaitgalio Lietuvos gyventojai septynis mėnesius gyvens vasaros laiku.
Šiąnakt trečią valandą laikrodžio rodyklę teks pasukti viena valanda į priekį.
Vasaros laikas bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda atgal.
Pirmą kartą vasaros laikas Europoje įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu, siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir sutaupyti kuro.
Šiandien sezoninis laikas galioja daugelyje pasaulio valstybių.
Dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003-iųjų.
Tačiau dar ir dabar ji vertinama prieštaringai.
Skeptikai teigia, kad konkretūs deklaruojamo energijos taupymo rodikliai nepateikiami. Kiti džiaugiasi neva pailgėjusia diena.
Skirtingai laikrodžių „sukiojimą” vertina ir medikai. Kai kurių teigimu, tai išderina žmogaus biologinį ritmą ir sukelia rimtų sveikatos sutrikimų.
Geriau nekeistų
„Klaipėdos” kalbinti medikai laiko keitimo žalos sveikatai nedramatizavo.
„Tai yra stereotipo, kuris susiformuoja per tam tikrą laiką, keitimas – reikia keltis visą valandą anksčiau, po to – vėliau. Vieni tai lengviau pakelia, kiti – sunkiau, viskas priklauso nuo žmogaus psichikos lankstumo”, – aiškino Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.
Tačiau medikas pripažino, jog geriau būtų, kad laiko nereikėtų kaitalioti: „Juk šie pakeitimai nesusiję su tuo, kad būtų geriau žmogaus sveikatai, tai daroma grynai ekonominiais sumetimais, neva kažkam sutaupomi pinigai”.
Pašnekovas pridūrė, jog jam neteko girdėti apie konkrečius skaičiavimus, kuriais būtų įrodyta ekonominė laiko keitimo nauda.
Įvedama per anksti?
Klaipėdos apskrities ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėja Vilija Platakienė mano, jog prie vasaros laiko pereinama per anksti.
„Gal tai reikėtų padaryti balandžio, gegužės mėnesį, kai dar anksčiau švinta, o su šviesa ir lengviau keltis”, – svarstė medikė.
Kritiškai laiko pakeitimus vertinantys astrologai pastaruosius metus gali džiaugtis bent tuo, kad sezoninio laiko įvedimo tvarka pagaliau nusistovėjo.
„Apskaičiuojant horoskopą būtina įvertinti šį laiko skirtumą. Todėl reikia labai konkrečiai žinoti, kada laikas buvo pakeistas, o anksčiau tai būdavo daroma skirtingą valandą”, – aiškino klaipėdietė astrologė Violeta Liaugminienė.
Moteris juokais apgailestavo, kad vadinamasis „Andrikienės laikas” taip ir neprigijo.
Kiekvienam neįtiksi
Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius Osvaldas Staugaitis tikino, kad gyventojų ar medikų pretenzijų dėl sezoninio laiko įvedimo tarnyba nėra sulaukusi.
„Iš savo patirties galėčiau tvirtinti, kad tik vienetai tam nepritaria. Švinta anksčiau, temsta vėliau – jokios problemos adaptuotis. Argi negerai pasidžiaugti ilgesne diena”, – retoriškai klausė pareigūnas.
Vis dėlto jis prisipažino nežinąs, kokią konkrečią ekonominę naudą teikia toks laiko kaitaliojimas: „Kiek iš to sutaupome pinigų, statistikos neturime, to, matyt, niekas ir neskaičiuoja. Neteko girdėti, kad ir kitose valstybėse būtų tokie skaičiai minimi”.
Būta eksperimentų
Pašnekovas prisiminė, kad dėl sezoninio laiko įvedimo būta bent keletas nutarimų.
Tačiau bene labiausiai įsimintina tapo buvusios Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės vadinamoji „laiko reforma” 1998-aisiais.
„L.Andrikienė motyvavo tuo, kad Centrinė Europa priklauso I laiko juostai, todėl Lietuvai būtų patogu jai priklausyti ir apskritai būtų patogu nesukioti laiko, kas ir buvo padaryta”, – prisiminė O.Staugaitis.
Pareigūno teigimu, tik Klaipėdos kraštas patenka į I laiko juostą, o kita dalis šalies – į II, tad logiškiausia Lietuvą ir būtų priskirti pastarajai juostai.
„Gerai, kad po visų peripetijų tai ir buvo atkurta”, – komentavo „Klaipėdos” pašnekovas.
Privaloma paklusti
O.Staugaitis vylėsi, kad dabartinis Vyriausybės nutarimas dėl vasaros laiko taikymo bus ilgalaikis.
„Šis nutarimas susijęs ne tik su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendacijomis, bet ir Europos Sąjungos direktyva, – aiškino O.Staugaitis. – Kadangi direktyva yra privalomas teisės aktas visoms Europos Sąjungos narėms, mes privalome jos laikytis. Todėl 2003-iaisiais įsigaliojęs nutarimas turėtų būti stabilus ir ilgalaikis.”
Nuramino keleivius
Klaipėdos autobusų stoties viršininkė Danutė Kubilienė patikino, kad dėl vasaros laiko įvedimo keleiviai nepatogumų nepatirs – naktiniams reisams tai įtakos neturės, o tvarkaraščiai išliks tie patys.
Tą patį tvirtino ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” Klaipėdos regiono keleivių aptarnavimo centro viršininkė Rita Grigalaitienė.
Ji pažymėjo, kad traukinių atvykimo ir išvykimo laikas šiek tiek keisis nuo gegužės. Tada tradiciškai turėtų atsirasti ir maršrutai į Sankt Peterburgą bei Maskvą.