Į Druskininkus atgauti jėgų keliaujama jau du šimtus metų

Pakankamai pasižvalgę po užsienius, imame atrasti ir savo šalyje nuostabių vietų poilsiui nuo pašėlusio gyvenimo tempo ir nesibaigiančių darbų. Viena tokių vietų – Druskininkų kurortas.

Graži gamta, tyras pušynų oras, plati poilsio ir gydomųjų paslaugų pasiūla, turtingas kultūros paveldas vilioja ne tik lietuvius, bet ir poilsiautojus iš kaimyninių šalių ar dar tolimesnių kraštų. Stebėdami kasmet vis gausėjantį miesto svečių srautą, vietiniai irgi nesnaudžia: su Europos Sąjungos fondų pagalba sparčiai statomas didžiulis vandens pramogų parkas, restauruojamos senoviškos gydyklos, tvarkomi pastatai ir gatvės, investuojama į naujus viešbučius bei restoranus. Kažkada apsnūdęs, nedarbo kamuojamas miestelis prie Nemuno sparčiai žengia klestėjimo link – po metų ar kitų čia savaitgaliais, ypač šaltuoju metų laiku, turėtų plaukti minios poilsiautojų. O Druskininkai nieko prieš tapti žiemos sostine.

Gydančius šaltinius atrado piemenys

Druskininkų pavadinimas kilo nuo iš seno šiose apylinkėse trykštančių mineralinių druskų turinčių versmių. Kad panemunės šaltiniai turi gydomųjų galių pirmieji pastebėjo piemenys – pabraidžiojus po šaltinius, greičiau užgydavo žaizdotos kojos.

Jau prieš du šimtus metų gudresni vietiniai gyventojai ėmė tuo vandeniu gydyti kitus žmones – ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių dinastija. Ir dabar Druskininkuose veikia sanatorija, pavadinta „Sūručiu”.

Gandai apie gydomuosius Druskininkų šaltinius pasiekė ir valdovų ausis. 1794 metais Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.

Mineralinių šaltinių undinės viliojo į Druskininkus vis daugiau žmonių, tačiau tikru kurortu miestas tapo tik atlikus oficialius šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus ir 1837 metais carui Nikolajui I išdavus leidimą puoselėti kurortą. Pradėtos statyti mineralinės ir purvo gydyklos ir kurortas greitai išgarsėjo toli už carinės Rusijos imperijos ribų.

Iki 1940 metų Druskininkuose dygte dygo naujos vilos, veikė itin populiarus gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Sovietmečiu kurortas buvo pritaikytas masiniam žmonių gydymui, pastatytos mineralinio vandens, gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, kuriose per metus apsilankydavo apie pusę milijono žmonių. Akivaizdu, jog ši klestėjimo era vėl sugrįžta į Druskininkus.

Druskininkų malonumai

Druskininkų kurortas yra orientuotas į sanatorinį gydymą, turizmą, komercinį sportą, aktyvų poilsį. „Nepamirškite, kad gyvenimas – tai ne tik darbas ir kasdieniniai rūpesčiai, bet ir jūsų šventė”, – atvykėliams nepamiršta priminti geraširdžiai dzūkai.

Druskininkai skelbiasi, kad vienu metu gali priimti apie 5000 poilsiautojų, norinčių ne tik pailsėti, bet ir pataisyti sveikatą, atgauti jėgas. Čia daug žmonių atvyksta pagal atstatomojo sveikatos gydymo – reabilitacijos kelialapius, kuriuos apmoka ligonių kasos.

Kurorte gydomos virškinamojo trakto, periferinės nervų sistemos, kaulų – raumenų, kvėpavimo sistemos, endokrininių liaukų ir daugelis kitų ligų. Nemažai į Druskininkus atvyksta ir sveikų žmonių, ieškančių poilsio, ramybės, atsipalaidavimo. Vieni ilsisi po vieną dvi savaites, kiti atvažiuoja tik savaitgaliui. Išsirinkus norimą sanatoriją ar viešbutį, kurių Druskininkuose yra apie dešimt, vietas galima užsisakyti telefonu, bet padaryti tai reikia bent savaitę iki išvykimo dienos, nes gali nebūti laisvų vietų. Atvykus paskiriama gydytojo konsultacija. Išklausęs pageidavimus ir patikrinęs sveikatą, gydytojas paskiria procedūras. Priklausomai nuo viešbučio, paros kaina vienam asmeniui svyruoja nuo 120 iki 300 litų. Į šią kainą įeina apgyvendinimas, maitinimas, 5-6 procedūros, baseinas. Procedūrų siūloma labai daug, tačiau mėgstamiausios yra klasikinis ir povandeninis masažas, gydomojo purvo procedūros, mineralinio vandens ar vaistažolių vonios ir, žinoma, sveikatinimo kompleksai. Jais, ypač savaitgaliais, gundo kiekviena sanatorija.

Savaitgalių malonumai kainuoja apie 100 litų ir daugiau už parą vienam žmogui. Itin populiarūs Druskininkų gydyklų sveikatinimo kompleksai, nes paslaugų kokybė gera, o kaina palyginti nedidelė. Šiuos kompleksus reikia užsisakyti atskirai ir geriausia iš anksto, nes savaitgaliais čia patekti gana sunku. Pavyzdžiui, pusantros valandos trunkantis kompleksas, apimantis maudynes mineralinio vandens baseine su srovėmis, kaitinimąsi garinėje pirtyje, šveičiamąjį kūno masažą, įtrynimą medumi, cirkuliacinio dušo procedūrą ir atpalaiduojantį masažą, kainuoja 55 litus. Moterys neatsispiria pagundai išbandyti anticeliulitinį kompleksą, pavadintą šolokoladiniu. Tačiau vietoj šokolado tenka gultis į vonią, pilną gydomojo purvo, po to laukia dvigubas masažas ir jausmas lyg naujai gimus. Po procedūrų gera pasėdėti gydyklų žiemos sode, gurkšnojant čia pat iš kranų bėgantį šviežutėlį mineralinį vandenį.

Kurortas, kuriame yra ką veikti

Pasilepinus pirtyse ir purvo voniose, galima pasižvalgyti ir po pačius Druskininkus, nes čia verda kultūrinis ir sportinis gyvenimas, netrūksta ir pramogų. Kurorto viešbučiuose ir sanatorijose nuolat rengiami koncertai, spektakliai, parodos, poilsio vakarai, šokiai. Druskininkai garsūs tuo, jog čia gyveno pasaulinę šlovę pelnę menininkai – dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, skulptorius modernistas Žakas Lipšicas. Verta apsilankyti Čiurlionio muziejuje, kur dviejuose šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, menininko kūrybą, biografiją, šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Mieste itin jaučiama aktyvi menininkų veikla – dailininkų grupė „3X” nuolat organizuoja parodas, plenerus, susietus su M. K. Čiurlionio vardu, į kuriuos suvažiuoja daug dailininkų iš Lietuvos ir užsienio. Miestas išpuoštas žinomų šalies skulptorių darbais, kurių kasmet daugėja.

Druskininkuose netrūksta ir kitokių pramogų. Galima apsilankyti garsiajame „Grūto” parke, „Girios aido” muziejuje. Originalus stiklinis restoranas „Kolonada”, įsikūręs ant Nemuno kranto, savaitgaliais nuolat organizuoja klasikinės, populiariosios muzikos ar džiazo koncertus, mieste veikia du naktiniai klubai jaunimui. Galima užsidėjus slides pakeliauti po miestą supančius pušynus arba sėsti į arkliais pakinkytas roges ir praskrieti užšalusiais paežeriais.

Į Čiurlionio miestą – milijonai litų

Druskininkų gyventojai gerbia savo miesto merą Ričardą Malinauską. Išties miestas stebina švara ir prisitaikymu prie poilsiautojų poreikių. Druskininkiečiai jau pamiršo, ką reiškia nedarbas. Geri specialistai laikomi aukso vertės, jiems atleidžiamos kone visos nuodėmės. Antai, vienos sanatorijos masažistas buvo aptiktas girtas miegantis ant masažo stalo, bet nepaisant pacientės sukelto triukšmo, jis liko dirbti. Nors linksmasis dzūkas tokias šunybes iškrečia jau ne pirmąkart, jo neatleidžia – nėra kuo pakeisti. Druskininkuose ypač trūksta masažistų, pagalbinio medicininio ir aptarnaujančio personalo, statybininkų. Pasak vietos gyventojų, daugelis miestiečių darbo gavo netoliese esančioje gyvenvietėje įsikūrusiame naujame žuvies produktų ceche. Iš kur Druskininkai gaus dirbančių žmonių, kai atsidarys vandens pramogų parkas ir restauruotos gydyklos, sunku nuspėti.

Į 20 tūkst. kv. m ploto vandens pramogų parką ketinama investuoti 115 mln. litų. Jo statybą finansuojama iš ES fondų, valstybės bei savivaldybės biudžeto, privačių lėšų. Parkas vienu metu galės priimti apie 1800 lankytojų, kurių lauks apie 20 įvairių pirčių, taip pat baseinų su vandens pramogomis ir kt. Žadama, jog jau šių metų pabaigoje parkas turėtų atverti duris lankytojams.

Taip pat iki šių metų pabaigos ketinama užbaigti senųjų XIX a. statytų dviaukščių caro gydyklų, stovinčių Nemuno upės slėnyje, rekonstrukciją. Čia bus atidarytas prabangus viešbutis, kuris stiklinėmis galerijomis bus sujungtas su dabar veikiančiomis populiariomis gydyklomis, vidaus kieme bus pastatytas stiklinis rotondos tipo restoranas, prieš kurio langus trykš didelis fontanas. Apie 600 kv. m plote įsikurs konferencijų salės, pirmasis Druskininkų kazino ir kt. Kitais metais Druskininkuose planuojama pradėti ir dengtų slidinėjimo trąsų su dirbtinio sniego danga (25 mln. litų) statybą. Taigi, Druskininkuose vis gausėjančiam poilsiautojų srautui išties bus ką veikti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.