Laimingas tas, kurio nekamuoja pavydas. O kas jį patiria, tą kankina pilvo, galvos skausmai, žarnyno problemos, nerimo priepuoliai, psichikos negalios. Blogiausiu atveju pavyduolis ryžtasi savižudybei. Tai primena ne tik Otelo bei Dezdemonos istoriją, bet ir nusikaltimus, apie kuriuos nuolat skaitome kriminaliniuose puslapiuose.
„Kraštutiniai pavydo pasireiškimai pasitaiko nedažnai”, – sako Sapienzos universiteto, esančio Romoje, psichologijos bei psichopatologijos docentė Kjara Simoneli. Žurnalas „Ok La Salute” domėjosi, kam labiau būdingas pavydas – vyrams ar moterims, kada jis tampa patologiškas, kokie būna pavydo tipai etc.
Taigi egzistuoja penkios pavydo rūšys: depresyvusis, paranoidinis, maniakinis, hipertrofuotas ir skyrybų baimė. Kai pavydas perauga į patologiją, jis įgauna biocheminį pagrindą. Šis pagrindas buvo studijuojamas Pizos universitete, o tyrimo duomenys atspausdinti žurnale „Neuropsychobiology”.
„Kai žmogų apima įkyri baimė būti apgautam, jo organizme pastebimas serotonino, „laimės hormono”, sumažėjimas”, – teigia studijos autorė neuropsichiatrė Donatela Maraci.
Iš esmės tai yra vidinės pusiausvyros, reagavimo į aplinkos dirgiklius būdo klausimas. Profesorė Simoneli sako: „Yra ir lengvai valdomų atvejų, pavyzdžiui, kai vienas iš partnerių yra labai simpatingas. Jeigu antrasis – žmogus, kurio vidinė pusiausvyra pakankama, jis nejaus jokio diskomforto. Tik stresinėmis aplinkybėmis jis bus linkęs dramatizuoti situaciją ir jaudinsis dėl partnerio elgesio. Problema ta, kad tas, kuris provokuoja pavydą, labai dažnai jaučia dėkingumą už tokią partnerio reakciją”.
Dar vienas keistas momentas: labai dažnai pavydūs žmonės būna neištikimi. Tai vadinama „projekciniu pavydu”: aš matau kito trūkumą, kurio nenoriu turėti pats. „Taip elgiasi donžuanai, kurie apie kitą sprendžia pagal save ir bijo išdavystės todėl, kad patys išduoda”, – pabrėžia psichoterapeutė, šeimos santykių specialistė Džana Skeloto.
Truputį pavyduliauti yra normalu. Tačiau egzistuoja riba, kurios negalima peržengti. „Kai pradedi suprasti, kad jau negali valdyti situacijos, kai pavydo scenos pasidaro kasdienės, kai tampi stiprių emocijų auka, – būtina kreiptis pagalbos į psichoterapeutą”, – sako Kjara Simoneli.