Nusikaltėlių perimti specialiųjų tarnybų metodai – atviri visiems

Uostamiesčio gyventojai ėmė panikuoti dėl viešai platinamos informacijos apie anksčiau tik specialiųjų tarnybų naudotą žaibiško įsilaužimo į žmonių būstus metodą.

Tačiau specialistai, pripažįstantys, kad neatrakinamų spynų nėra, tikina, esą vadinamojo „bampingo”, kai visraktį bet kuriai spynai atrakinti per trumpą laiką gali pasigaminti net vaikas, grėsmė yra perdėta.

Tuo metu policija sako, kad pagrindinė vagysčių iš butų ar gyvenamųjų namų uostamiestyje priežastis – ne ilgapirščių apsukrumas, o pačių gyventojų neapdairumas.

Reikia sugebėti

Pastarąjį pusmetį „Vakarų ekspresas” sulaukė nemažai skaitytojų skambučių ir laiškų, kuriuose – raginimas pasidomėti, ar internete visiems prieinami duomenys, kaip pasigaminti vadinamuosius bamprakčius (iš anglų kalbos „bump” – smūgis, smūgiuoti; „bampingas” žargonu – spynos atrakinimas stuksenimo būdu) iš tikrųjų kelia grėsmę jų turto saugumui.

Klaipėdiečiai teigė aptikę interneto svetainių, kuriose išsamiai aiškinama, kaip per penkias minutes galima pasidaryti raktą, galintį atrakinti bet kokias – net pačias brangiausias – spynas.

„Kas gi bus, jeigu šia informacija pasinaudos nusikaltėliai? Ir kaip apsisaugoti nuo to „bampingo”? Kiek spynų reikia įsidėti, kad grįžę iš darbo nerastume apvogto buto?” – klausė žmones.

Bendrovės „Raktų imperija” vadovo Žano Sliževičiaus teigimu, „bampingas” – tai greitas spynų atrakinimo metodas, kuris anksčiau buvo naudojamas tik specialiųjų tarnybų, o informacija apie tai buvo konfidenciali.

„Pirmieji apie „bampingą” viešai prakalbo amerikiečiai. Po to kilo skandalas, o jo atgarsiai pasiekė Europą, Rusiją, – aiškino pašnekovas. – Galbūt daugeliui žmonių „bampingas” yra naujiena, tačiau specialistai apie šį spynų atrakinimo būdą sužinojo dar prieš gerą dešimtį metų.”

Sykiu „Raktų imperijos” direktorius skubėjo raminti: „Bampingo” esmė – pasidarytu vadinamuoju „bamp” raktu atrakinti visas spynas nepaliekant įsilaužimo pėdsakų. Tačiau tokio rakto tikrai negali pasidaryti bet kuris asmuo, net jei ir turi atitinkamas priemones. Duok bet kuriam žmogui smuiką, tačiau jis juo nepagros, jeigu specialiai to nesimokė…”

Gąsdinanti apgavystė

Skeptiškai apie „bampingą” atsiliepė ir bendrovės „Silka” – įgaliotos „Mul-t-lock” atstovės Lietuvoje – vadybininkas Viačeslavas Golovatenka.

„Pats bandžiau įsitikinti, ar „bampingas” nėra blefas. Pusdienį dariau tą visraktį, tačiau jokio rezultato nepasiekiau. Kiek žinau, ir kai kurie mano kolegos bergždžiai bandė pasidaryti „bamp” raktus. Negaliu garantuoti, kad „bampingą” įvaldę asmenys per keliasdešimt sekundžių neatrakins, tarkime, Kinijoje pagamintų spynų, bet esu visiškai tikras, kad garsių firmų gaminiai jiems iš tikrųjų neįveikiami”,- mūsų dienraščiui aiškino vadybininkas.

Jo teigimu, Amerikoje kadaise kilusį „bampingo” vajų rinkos atkovojimo tikslams savanaudiškai išnaudojo rusai: „Būtent rusiškose svetainėse internete skatinama panika tarp paprastų žmonių. Būtent rusai nufilmuoja ir viešai platinama įrašus, kuriuose vos per penkias minutes pagaminami visrakčiai, neva atrakinantys bet kurio pasaulio gamintojo spyną. Tai absoliuti nesąmonė. Tiesiog rusai tokiu būdu siekia priversti žmones pirkti tik vietinę produkciją. Juk taip pat buvo atsitikę ir su automobiliais, kai norėta bet kokiu būdu atgaivinti rusiškų automobilių gamybos pramonę.”

Grėsmė – reali

Tuo metu Suomijos firmos „Abloy OY” atstovybės Lietuvoje vadovas Rolandas Bairašauskas sako, jog „bampingas” yra tik vienas iš daugelio žinomų spynų atrakinimo būdų.

„Būtent atrakinimo, o ne laužimo ar gręžimo. Ir tai tikrai nėra blefas. Ši technika žinoma mažiausiai 50 metų”, – tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, „bampingas” baisus tuo, kad yra ne brutalus įsilaužimas gręžiant, tempiant, laužiant ar sukant, o tylus, paprastas, greitas ir gana lengvai prieinamas būdas. Be to, šiuo būdu galima ne tik atrakinti, bet ir užrakinti spynas nepaliekant jokių plika akimi matomų pažeidimų.

Pašnekovo teigimu, viešai informaciją apie „bampingą” teikia ne kas kitas, o spynomis besidominčius žmones vienijančios įvairios asociacijos ir klubai – tiek mėgėjų, tiek profesionalų – visame pasaulyje: „Tai nėra nelegali veikla ir už ją nėra baudžiama. O informacijos viešinimas naudingas tuo, kad atskleidžiama daug spynų gamintojų klaidų ir konkretūs spynų trūkumai.

Gera spyna – nuo 200 Lt

Nors specialistai skirtingai vertina „bampingo” grėsmę, sutariama dėl priemonių, kuriomis įmanoma apsaugoti savo turtą nuo vagių.

Pašnekovai vieningai tvirtino, kad šarvuotos durys nėra absoliuti apsauga nuo vagysčių – daug svarbiau jose sumontuotos spynos.

Spynų pardavėjai teigia, kad šarvuotomis durimis prekiaujančios firmos dažnai klaidina pirkėjus, mat į saugiomis vadinamas duris dedamos pigios bei nepatvarios spynos.

Anot „Raktų imperijos” vadovo Žano Sliževičiaus, šarvuotos durys su prastomis spynomis nesulaiko ilgapirščių net ir tuo atveju, jeigu jose – ne viena, o dvi ar trys spynos: „Šarvuotų durų gamintojai ir pardavėjai smarkiai konkuruoja tarpusavyje, todėl dažnai bandydami sumažinti prekės kainą taupo spynų sąskaita. Po to žmonėms tenka papildomų išlaidų našta perkant naujas spynas. Iš tikrųjų gerai apsaugai pakanka turėti ir vieną spyną, bet ji turi būti kokybiška ir ne pigesnė nei 200 litų.”

Klaipėdos VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla, paklaustas apie nuo „bampingo” nukentėjusius klaipėdiečius bei galimus apsisaugojimo būdus, buvo lakoniškas.

Pasak jo, nors nusikaltėliai vagystėms iš butų naudoja aibę įvairių priemonių – tiek savadarbių, tiek parsivežtų iš užsienio, – pagrindinė tokių nusikaltimų priežastis – pačių klaipėdiečių neapdairumas.

„Galima išskirti kelis esminius momentus, lemiančius vagystes iš būsto: įvairūs nusikaltėlių turimi prietaisėliai, duris nakčiai tiesiog pamirštantys užrakinti gyventojai ir klaidingas manymas užsirakinus. Šiuo atveju šarvuotose duryse pasukamas tik vadinamasis spragtukas, tačiau jis nusikaltėlių nesulaiko ir yra lengvai įveikiamas”,- aiškino A. Strumyla.

Remiantis statistiniais duomenimis, šįmet per du mėnesius ilgapirščiai įvykdė 70 vagysčių iš butų – 47 atvejais mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Pareigūnams pavyko atskleisti 22 nusikaltimus.

2005 metais vagių aukomis klaipėdiečiai tapo 519 kartų, atskleisti 155 nusikaltimai.