Seimo opozicinė Liberalų frakcija sako, jog skandalų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi krečiamoje kanceliarijoje yra išsikerojęs „nomenklatūrinis feodalizmas”.
„Esame įsitikinę, kad Seimo kanceliariją yra apėmusi liga, kurios pavadinimą galime pateikti kaip nomenklatūrinį feodalizmą”, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius.
Liberalų teigimu, juos pasiekė informacija, esą Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento techniniai darbuotojai darbavosi ne tik parlamente, bet ir neatlygintinai Seimo darbuotojų namuose, o parlamentui pirktomis statybinėmis medžiagomis buvo remontuojami privatūs būstai.
Siekdami išsiaiškinti situaciją, liberalai kreipėsi į Seimo kanclerį Arvydą Kregždę, prašydami pateikti kanceliarijos tarnautojų pavardes, į kurių namus atlikti remonto darbų esą buvo siunčiami Seimo elektrikai, staliai, santechnikai.
Taip pat prašoma atsakyti, ar Seimo darbuotojų būstai nebuvo remontuojami Seimo reikmėms įsigytomis statybinėmis medžiagomis, o privačiuose namuose, soduose ir sodybose – nedirbo kanceliarijos skelbtus konkursus laimėjusių statybos įmonių darbininkai.
Liberalai konkrečių Seimo kanceliarijos pareigūnų, kurių namuose neva dirbo parlamento darbuotojai, neatskeidė, nors tikino žinantys „bent penkis-šešis konkrečius atvejus, kur ir kieno pageidavimai yra tenkinami”.
Liberalai Seimo darbuotojus, galinčius patvirtinti, jog šalia pagrindinių pareigų parlamente dar neatlygintinai dirbo ir pareigūnų asmeninei naudai, ragino netylėti – jiems žadama „visokeriopa pagalba”, tuo atveju, jei būtų bandoma su jais susidoroti.
„Tariamės su aukščiausios kvalifikacijos teisininkais, ir esame su pilietine visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis pasiruošę sutelkti tam reikiamas pajėgas, jeigu reikės, ir lėšas, kad tokiems žmonėms visokeriopa pagalba, visų pirma teisinė, būtų užtikrinta”, – spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Seimo kancleris į liberalų mestus kaltinimus dėl „nomenklatūrinio feodalizmo” penktadienį atsakyti negalėjo – sakė tokios informacijos apie galimus pažeidimus neturintis.
Arvydas Kregždė teigė, jog, pasitvirtinus tokiems faktams, „priims visą atsakomybę”.
Tuo tarpu Seimo kanceliarijoje, įsisiūbavus skandalui dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įsišaknijusios privilegijų tvarkos, toliau lekia padalinių vadovų galvos.
Ketvirtadienį vakare Seimo kancleriui A.Kregždei atsistatydinimo pareiškimą įteikė parlamento Transporto skyriaus vedėjas Jurgis Šiaudkulis.
Kaip žurnalistams penktadienį sakė kancleris, konkrečių atsistatydinimo priežasčių J.Šiaudkulis nenurodė.
„J.Šiaudkulis vakar atnešė gana vėlai pareiškimą, sakydamas, kad norėtų išeiti į pensiją, nebuvo ilgo komentaro”, – žurnalistams sakė kancleris.
Jis teigė nežinantis, ar, viešumon iškilus faktams dėl Seimo transporto naudojimo asmeniniais tikslais, J.Šiaudkuliui būtų grėsęs atleidimas iš darbo.
Anot A.Kregždės, tai spręsti bus galima tik gavus šiuo metu atliekamo Seimo autoūkio audito rezultatus.
Šią savaitę iš pareigų, kritus šešėliui dėl piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, pasitraukė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Rima Pumputienė bei Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis.
Žiniasklaidoje skelbta, esą R.Pumputienė tarnybiniu transporto vykdavo į darbą, o K.Virketis – pavedžioti šuns.
Neramiai savo kėdėje jaučiasi ir Seimo kanceliarijos įsteigtos leidyklos „Valstybės žinios” vadovas Mintautas Daulenskis.
Pasak kanclerio, išaiškėjus, jog leidyklos direktorius, pažeidžiant teisės aktus, buvo sau pasiskyręs atlyginimą, viršijantį netgi šalies strateginių įmonių vadovų algas, nuobaudos jis tikriausiai neišvengs.
„Yra sudaryta darbo grupė, kuri turėtų teisiškai įvertinti „Valstybės žinių” direktoriaus situaciją ir remiantis tuo bus atitinkama pateikta išvada. Aš galvoju, kad turi grėsti nuobauda”, – sakė Seimo kancleris.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, Seimo leidyklos vadovui buvo mokamas 12,5 tūkst. litų atlyginimas, pastaruoju metu sumažintas iki 5,5 tūkst. litų.
M.Daulenskis žurnalistams pripažino, jog, paskiriant tokį atlyginimą, buvo pažeisti teisės aktai, tačiau tai aiškino „apmaudžia klaida”.
„Tai buvo apmaudi tiek mano, tiek mano kolektyvo klaida, kad mes įstatymo nepažiūrėjom iki galutinės raidės, tai yra pažeidimas, bet ne piktybinis, o grynas nesusipratimas. Dabar yra grąžinta, kas permokėta, įnešta į leidyklos kasą”, – žurnalistams sakė M.Daulenskis.
Seimo valdybai, penktadienį svarsčiusiai padėtį Seimo kanceliarijoje, kancleris pateikė siūlymus, kaip reformuoti priekaištų susilaukusių parlamento padalinių darbą.
Pasak A.Kregždės, valdybai jis siūlęs maksimaliai „apkarpyti” Seimo kanceliarijos įsteigtų įmonių darbą, kai kurias – naikinti.
„Siūliau maksimaliai atsisakyti privilegijų, mažinti transporto remonto, kitų paslaugų, plovimo darbus”, – sakė kancleris.
Taipogi A.Kregždė, anot jo, siūlė Valstybės turto fondui perduoti Seimo turimas poilsines Palangoje bei Švenčionių rajone, naikinti iki šiol Seimą be konkurso maitinusią valstybinę įmonę „Greminta” ir skelbti viešojo maitinimo konkursą.
Pasak kanclerio, Seimo valdyba nusprendė neskubėti atsižvelgti į šiuos siūlymus, neišklausius parlamentinių frakcijų nuomonės.
„Buvo pasiūlyta išklausyti frakcijų nuomonę ir tada grįšime atgal, reikia atsisakyti-nereikia”, – sakė kancleris.