Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 30 tūkst. naujų invalidumo atvejų. Beveik du trečdalius jų sudaro darbingo amžiaus žmonės. Daugeliui neįgaliais tapusių žmonių į visavertį gyvenimą ir darbo rinką sugrįžti gali padėti profesinės neįgaliųjų reabilitacijos paslaugos. Jau nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, profesinės reabilitacijos srityje numatoma daug naujovių, neįgaliesiems siekiama sudaryti didesnes galimybes dalyvauti profesinės reabilitacijos programose.
Kam bus mokama pašalpa
Profesinės reabilitacijos pašalpa bus mokama nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, dalyvaus profesinės reabilitacijos programose.
„Profesinė reabilitacija – tai vienas iš efektyviausių būdų padėti neįgaliajam susirasti darbą, užsidirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Profesinės reabilitacijos metu bus taikomos įvairios priemonės: ugdymas, pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas ir didinimas, socialinė ir psichologinė reabilitacija bei kitos. O profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas sudarys finansines galimybes neįgaliesiems dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, tuo pačiu bus sudarytos geresnės sąlygos neįgaliųjų socialinei integracijai”, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Profesinės reabilitacijos pašalpa apdraustiems asmenims bus mokama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis bus 85 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio, tačiau pašalpa per mėnesį negalės būti mažesnė kaip dvi bazinės pensijos (šiuo metu – 344 Lt.). Šios pašalpos apdraustiems asmenims bus mokamos iš „Sodros” lėšų. Jas skirs ir mokės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, asmenims, neatitinkantiems šio įstatymo reikalavimų, t.y. nedraustiems arba draudžiamiems tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, neturintiems draudimosi stažo 3 mėnesius per metus arba 6 mėnesius per dvejus metus, pagal Vyriausybės patvirtintus Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatus iš valstybės biudžeto lėšų bus mokama 2 valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa. Šias pašalpas skirs ir mokės teritorinės darbo biržos.
Pašalpos bus mokamos ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Kaip bus nustatomas poreikis
Profesinės reabilitacijos pašalpa, kaip minėta, bus skiriama tiems, kuriems bus nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.
„Kadangi profesinės reabilitacijos paslaugomis visų pirma bus siekiama padėti grįžti į darbo rinką tiems asmenims, kurie joje jau dalyvavo iki ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų, rengiant profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašą, buvo parinkti kriterijai, kurie parodytų realias asmens galimybes grįžti ar įsilieti į darbo rinką po profesinės reabilitacijos. Juk daugelyje užsienio šalių profesinė reabilitacija reiškia asmens, dėl ligos ar traumos tapusio laikinai nedarbingu, grąžinimą į darbo rinką – į ankstesnį darbą, o jei tai neįmanoma – į kitą darbą”, – tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.
Pagal patvirtintą Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašą, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis bus nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą); funkcinius (valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičių); profesinius (išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir darbinius įgūdžius); asmens amžių bei motyvaciją profesinei reabilitacijai ir darbinei veiklai.
Numatoma, kad šiais metais profesinės reabilitacijos programose dalyvaus apie 200 asmenų. Kasmet vystant profesinės reabilitacijos infrastruktūrą bei paslaugų kokybę, šis skaičius palaipsniui didės.
Vystant neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūrą Europos regioninės plėtros fondas skirs lėšų tam skirtų projektų finansavimui. 2004 m. rugpjūčio mėnesį paskelbto konkurso „Parama neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai” metu dviems projektams, skirtiems neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtrai, iš Europos regioninės plėtros fondo buvo skirti beveik 12 mln. Lt.
Po reabilitacijos – darbingumo nustatymas
Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymas yra pirmas etapas siekiant dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.
„Kiekvieną asmenį, besikreipiantį į tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, įvertins Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Vėliau su šios institucijos išvada, patvirtinančia profesinės reabilitacijos poreikį, asmuo turės kreiptis į teritorinę darbo biržą pagal gyvenamąją vietą. Ši įstaiga sudarys asmens individualų profesinės reabilitacijos planą bei išduos siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Čia bus sudaryta asmens individuali profesinės reabilitacijos programa ir jam teikiamos numatytos paslaugos. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo sugrįš į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jam bus nustatytas galutinis darbingumo lygis”, – pasakoja E.Čaplikienė.
Naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims iki pat senatvės pensijos amžiaus vietoje šiuo metu nustatomos invalidumo grupės bus nustatomas darbingumo lygis, t.y. bus įvertintas jo pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti profesinę kompetenciją, arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Darbingumo lygis bus nustatomas 5 procentinių punktų intervalu, t.y., jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; jei nustatoma 60-100 proc. darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
„Tikimės, jog įsigaliojus naujajam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, dėl jame įtvirtintų nuostatų visuomenės sąmonėje pasikeis neįgalumo samprata, bus atsikratyta senų etikečių ir suvokta, jog neįgalumas – ne medicininis, o socialinis reiškinys. Tai yra jis labai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo bei neįgaliesiems sudarytų galimybių įvairiomis priemonėmis kompensuoti negalią ir įsilieti į visuomenę kaip lygiateisiams jos piliečiams. Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtra yra viena iš tokių labai svarbių galimybių neįgaliesiems”, – pabrėžia E.Čaplikienė.
Gerda Inčiūraitė