Lietuvoje sparčiai daugėja ekologinių ūkių – manoma, kad šiemet jų bus panašiai tiek pat, kiek Švedijoje
Visoje Europoje prekybos centruose trūksta ekologiškai išaugintų daržovių. Jų kaina maždaug dvigubai didesnė nei įprastu būdu išaugintų.
Lietuvoje situacija labai panaši: bulvės ir burokai iš sertifikuotų ūkių kainuoja dvigubai brangiau ir jų nenusipirksi kada panorėjęs.
Tokia realybė, nors, pagal atliktas apklausas, net 80 proc. vartotojų nusiteikę už ekologiškas daržoves mokėti tik ketvirtadaliu daugiau nei už užaugintas intensyvios žemdirbystės sektoriuje, kur naudojama daug cheminių medžiagų.
Paklausa ir parama daro stebuklus
Ekologiška produkcija auginama 24 milijonuose hektarų. Net 7 milijonai ūkininkų 18-oje šalių jau pasirinko tokią žemdirbystę. Beveik pusė ekologinės žemdirbystės plotų yra Australijoje, 3,2 mln. hektarų – Argentinoje, 1,2 mln. – Italijoje”, – sako Žemės ūkio rūmų ekologinės žemdirbystės specialistė Edita Karbauskienė.
Jos teigimu, prieš 12 metų Lietuvoje tebuvo tik 9 ekologiniai ūkiai, o pernai – jau per tūkstantį. Ekologiška produkcija auginama daugiau nei 42 tūkst. ha plote. Prognozuojama, kad šiemet tie plotai padidės iki 60 tūkst. ha. 20 įmonių perdirba ekologiškai užaugintą žemės ūkio produkciją, o 21 ją auginantis ūkininkas įkūrė apdirbimo įmones savo ūkiuose. Lietuvoje gaminami 485 pavadinimų sertifikuoti ekologiški produktai.
Toks spartus ekologinės žemdirbystės vystymasis yra neatsitiktinis, ūkininkai gauna paramą ir tikisi jos dar, nes, įstojus į Europos Sąjungą, galimybės didėja. Dabar ekologiškai ūkininkaujantieji bent teoriškai gali tikėtis 900 eurų vienam ekologinio ūkio hektarui paramos. Ją gauti nėra lengva, nes viskas turi būti tvarkoma pagal europinius reikalavimus. Didelių problemų gali kilti panaudojus ekologiškas, bet dar sertifikato neturinčias trąšas.
Ūkininkai jaučia ekologiškų sėklų stygių, o tik iš tokių galima išauginti tikrai ekologišką produkciją. Tokie naujieji reikalavimai galioja visoje Europoje. Lietuvos bitininkai jau susitaikė su mintimi, kad po metų bites galės maitinti tik ekologišku cukrumi.
Paspartinti tempai
„Švedijoje ekologiniai ūkiai turi 50-60 metų patirtį, todėl 1990-aisiais, kai kūrėsi pirmieji tokie ūkiai Lietuvoje, mes su pavydu žiūrėjome į tą šalį, tuomet turėjusią 2 tūkst. ūkių. Šiemet ar kitais metais jau pasieksime šį skaičių”, – džiaugiasi profesorė Vida Rutkovienė.
„Prieš penkiolika metų, kai kūrėme pirmąją ekologinės žemdirbystės draugiją, susirinko apie tris dešimtis mokslininkų, mokytojų, agronomų ir tik keli ūkininkai”, – prisimena profesorius Petras Lazauskas. Dabar ekologinės žemdirbystės puoselėtojams yra net 12 skirtingų mokymo programų ir jos yra populiarios. Žemdirbių interesas buvo akivaizdus ir vakar Lietuvos žemės ūkio universitete surengtoje konferencijoje.
Žmonėms, kurie savo sertifikuotose ūkiuose negali naudoti daugelio trąšų, chemikalų piktžolėms, ligoms ir kenkėjams naikinti, užauginti gerą derlių yra daug sunkiau. Didžiausius ekologinių pasėlių plotus užima javai – grikiai ir rugiai. Pastarųjų plotai per ketverius metus padidėjo dvigubai. Labai trūksta ekologiškai išaugintų pašarinių grūdų. Vakarų Europos šalys jau prisibijo Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų konkurencijos, nes pas mus jie kol kas superkami tris kartus mažesne kaina.
Piktžoles siūlo naikinti garais
Lietuvos žemės ūkio universiteto Agrotechnologijos centre jau prieš dešimtį metų įkurtas ekologinis ūkis parodė, kad neįmanoma tiesiogiai perkelti į jį intensyvaus ūkininkavimo metodų.
Lietuvoje trūksta jiems tinkamų trąšų – komposto ir mėšlo, kurio negalima imti iš stambių kompleksų. Todėl tenka pasikliauti sėjomaina ir javus sėti po lubinų, dobilų ar kitų kultūrų, vadinamų žaliąja trąša. Tai vėlgi liudija ekologiškos produkcijos kainos pagrįstumą.
Piktžolės yra vienas didžiausių ekologinių ūkių priešų. Su jomis vietoje chemikalų tenka kovoti įvairiomis gudrybėmis. Mėginama mulčiuoti šiaudais, žole, durpėmis, sėti nepaliekant plačių tarpueilių.
Profesorius Petras Lazauskas net sukūrė unikalią mašiną, kuri naikina piktžoles garais. „Kitos tokios pasaulyje nėra. Garais nuviriname viršūnėles, piktžolė žūva, o žemė nesujudinama ir kitos išauga ne taip greitai”, – patenkintas kalbėjo profesorius.
Daiva Valevičienė