Nesusitarus dėl ES biudžeto labiausiai nukentės naujosios narės
Jei artimiausiu metu nebus susitarta dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto, visą bloką ištiks paralyžius, o labiausiai nukentės naujosios valstybės narės iš Vidurio ir Rytų Europos, vakar pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas.
Delsimas turėtų neigiamų pasekmių
Savo mintis jis išsakė pasibaigus bloko vykdančiosios institucijos EK pasitarimui, kuriame buvo aptariamas praėjusią savaitę vykęs nesėkmingas ES viršūnių susitikimas. Valstybės narės nesugebėjo susitarti dėl ilgalaikio biudžeto ir kitų svarbių klausimų. „Manome, jog kyla paralyžiaus grėsė, jei artimiausiu metu nebus priimtas sprendimas. Bet koks delsimas turės didelių neigiamų padarinių dabartiniams bloko tikslams ir ypač naujosioms narėms”, – per spaudos konferenciją sakė EK pirmininkas.
Jis paragino ES nares ieškoti kompromiso dėl žemės ūkio subsidijų ir Didžiosios Britanijos grąžinamosios išmokos iš bloko biudžeto, bet primygtinai kvietė tiesiogiai nesieti šių dviejų klausimų.
Kompromisas – peržiūrėti išlaidas
Ž.M.Barozas pažymėjo, kad kompromisu galėtų tapti EK pasiūlymas peržiūrėti 2000-ųjų bloko išlaidas, bet bendrosios žemės ūkio politikos nereformuoti iki 2013-ųjų.
EK vadovas priminė, jog 2002 metais visi ES lyderiai bendrai sutarė iki 2013 metų nekeisti lėšų, skiriamų žemės ūkio subsidijoms. Jis pridūrė, kad Didžioji Britanija tokiam sprendimui taip pat pritarė.
„Jei mūsų draugai Didžiojoje Britanijoje galvoja, kad gaus viską, ko nori, jie klysta. Klysta ir mūsų draugai Prancūzijoje, jei jie galvoja taip pat”, – teigė Ž.M.Barozas.
Ž.Širakui rūpi socialiniai reikalai
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas vakar paragino per keletą artimiausių mėnesių susitelkti ties „socialiniu Europos Sąjungos (ES) politikos lygiu” ir vėl apkaltino britus sužlugdžius ES viršūnių susitikimą.
Anot prezidento atstovo spaudai, daugiausia dėmesio socialiniam lygmeniui turi būti skirta per diskusijas dėl darbo laiko ir paslaugų direktyvų.
Po nesėkmingo ES viršūnių susitikimo „privalu kartu su visais partneriais, kurie to nori, žengti į priekį ir ginti siekius kurti politiškai solidarią ir ambicingą Europą”. Prancūzija stengsis sudaryti „pragmatiškas valstybių narių koalicijas”, kurios stiprins bendradarbiavimą pramonės, mokslinių tyrimų ir „autonominių gynybos pajėgumų plėtros” sektoriuose.
T.Bleras save vadina „aistringu europiečiu”
Vakar perkamiausiame Vokietijos laikraštyje „Bild” spausdinamame straipsnyje Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras pasiūlė kompromisą dėl Europos Sąjungos (ES) įmokų į biudžetą sugrąžinimo, tačiau pareikalavo pakeisti išmokų žemės ūkiui sistemą.
Premjeras taip pat atmetė kaltinimus, kad Didžioji Britanija nori, jog Europos Sąjunga (ES) būtų paprasčiausiai laisvosios rinkos vieta, ir pareiškė sieksiantis atgaivinti derybas dėl biudžeto Didžiosios Britanijos vadovavimo blokui laikotarpiu.
„Nenorime biudžeto, kuriame žemės ūkiui ir toliau būtų skiriama septynis kartus daugiau lėšų nei tyrimams, plėtrai, mokslui, technologijoms, švietimui ir naujovių diegimui kartu sudėjus”, – rašė jis, vadindamas save „aistringu europiečiu”.
„Žemės ūkiui skiriama keturiasdešimt procentų lėšų, nors čia dirba mažiau nei penki procentai gyventojų. Šis biudžetas nepatenkina gyventojų poreikių ir netinka kovoti su Europai kylančiais sunkumais”, – rašoma straipsnyje.
Turkijos narystė ES – miglose
Po sužlugusių ES viršūnių pasitarimo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas abejoja dėl Turkijos galimybių tapti Europos Sąjungos nare. Dar griežčiau situaciją vertina buvęs EK vadovas Romanas Prodis. Jis pareiškė, jog Ankara neturi jokių galimybių artimiausioje ateityje prisijungti prie bloko.
Ž.M.Barozo teigimu, ES turėtų išsamiai aptarti signalą, kuris buvo gautas iš prancūzų ir olandų rinkėjų. Manoma, jog baimė dėl Turkijos prisijungimo prie bloko buvo viena priežasčių, paskatinusių juos atmesti bloko Konstituciją. Tačiau EK pirmininkas pabrėžė, kad ES laikysis savo įsipareigojimo ir spalio 3-iąją pradės stojimo derybas su Ankara.
„Būtina išsamiai aptarti nuomonę, kurią elektoratas išsakė apie Turkiją”, – spaudos konferencijoje teigė jis.
„Suprantama, jog bus laikomasi ES lyderių sprendimo spalio 3-iąją pradėti derybas su Turkija, bet šio proceso baigtis neaiški”, – pridūrė jis.
Buvęs EK vadovas R.Prodis regioniniam dienraščiui „Gazzettino” išreiškė dar didesnių abejonių dėl Turkijos narystės perspektyvos. „Reikia persvarstyti šį klausimą. Referendumai išryškino Ankaros klausimą”, – teigė jis.
„Nemanau, jog trumpalaikėje ar vidutinėje perspektyvoje Turkija bus pajėgi tapti bloko nare”, – pridūrė R.Prodis.
Pastaruoju metu girdisi vis daugiau abejonių dėl Turkijos ateities bloke. Ankaros stojimo šalininkai tvirtina, kad derybų procesas leis šiai valstybei toliau žengti politinių reformų ir demokratijos įtvirtinimo keliu.