„To Lietuvoje dar nebuvo. Tai pirmas toks kultūros mecenavimo atvejis”, – tvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, džiaugdamasis privataus kapitalo paremto dešimt metų truksiančio leidybos projekto pirmąja knyga.
„Lietuvių literatūros lobyno” serijoje per dešimt metų bus išleistos trys dešimtys XX a. lietuvių autorių knygų, kurių autorius atrinko projekto redaktorių taryba. „Norint patekti į sąrašą, reikia numirti”, – pajuokauja projekto idėjos autorius P.Palilionis, bet čia pat rimtai priduria, kad sąrašas išgrynintas iš kone trigubai ilgesnio. „Rytą giedra” – Žemaitės autobiografija ir pluoštu apsakymų pradėta serija, kurią dar šiais metais papildys Daliai Grinkevičiūtei ir Henrikui Radauskui skirti leidiniai. Stengtasi, kad milžiniškas projektas atspindėtų net tik XX a. lietuvių literatūrą, bet ir visuomeninę situaciją.
Tokios prabangos nebūtų įmanoma leisti, jei visas šis grandiozinis projektas nebūtų paremtas įspūdinga suma – puse milijono litų. Serijos leidimo mecenatai – Česlovas ir Ramūnas Karbauskiai.
„Brendau, kai knyga ir mokslas buvo aukštinami, skaityti ir mokytis buvo privaloma. Esu dėkingas mamai, Stefanijai Karbauskienei, kuri ir šiandien, beveik šimtametė, tebegyvena knyga ir knygų skaitymu”, – aiškina vieną motyvų, kodėl ėmėsi remti iškiliausių XX a. Lietuvos žodžio meistrų kūrinių seriją, Č.Karbauskis. – Suprantu, kad ši idėja turėtų būti didesnė, galėtų aprėpti daugiau kūrinių ir autorių, galėtų žvilgtelėti į lietuvių literatūros pradžią ir dabartį, tačiau, pasvėrę savo galimybes, nusprendėme – pirmasis bendras kultūros ir Česlovo ir Ramūno Karbauskių verslo žingsnis tebūna toks”.
Tiesa, pirmojo žingsnio priešistorė irgi ilga. „Agrokoncerno” savininkai Č. ir R.Karbauskiai jau daugelį metų ištikimi tradicijai – kalėdinių švenčių laikotarpiu savojo koncerno darbuotojus apdovanoja knygomis – dailės albumais, grožinės literatūros kūriniais. Šiemet ne tik koncerno darbuotojams, bet ir jo klientams dovanos Žemaitei skirtąjį leidinį, nes tiražą perpus pasidalijo su knygą išleidusia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Visos knygos teks kaimo žmonėms, nes būtent jie yra mūsų klientai”, – tikina vienas koncerno savininkų.
„Argi ne graži knyga?” – džiaugdamasis pirmuoju „Lietuvių literatūros lobyno” leidiniu klausia „Agrokoncerno” komercijos direktorius Č.Karbauskis (P.Palilionis jau buvo išdavęs paslaptį, kad, paėmęs į rankas šviežutėlę iš spaustuvės atkeliavusią knygą, Č.Karbauskis ją pabučiavo). Ir čia pat primena, kad nuopelnus dalijasi su sūnumi. Buvęs Seimo narys R.Karbauskis jau aštuonerius metus remia Šiaulių rajono jaunimo centrus, skirdamas jiems visus savo „deputatinius” atlyginimus. Taigi, tėvo paskaičiavimu, ir čia susidarytų panaši suma – apie pusę milijono.
„Manau, kad nieko didelio nesame padarę”, – kuklinasi mecenatas. Tačiau kultūros žmonėms tokia parama – astronominio dydžio. Galiausiai matuoti ją reikėtų ne tik finansine išraiška – požiūriu, pozicija, pasirinkimu. Vaikystėje Č.Karbauskis, užuot pirkęs saldainius, skuosdavo į Varnių knygyną nusipirkti naujos knygelės. Dabar, užuot parėmęs knygų leidybą, galėjo mesti tokią solidžią sumą į šiandieninius „gardumynus” – populiariąją kultūrą, vienadienes žvaigždutes. Pasirinkimas nukrypo į kitą pusę. Tą, kurios negali paveikti konjunktūra ar trumpalaikės mados. Į tokį pasirinkimą einama ilgai. Ir iš toli.
Sunku spėlioti, ar tai yra „užkrečiama”. Ar tai gali tapti Lietuvos verslo ir kultūros gyvenimo naująja realybe. Nors viena kregždė – dar ne pavasaris, bet šiltėjantį šia prasme klimatą jau galima nuspėti. Fortūna versle jos palytėtiesiems vis dažniau leidžia atsisukti ir į tuos, kuriems puoselėti kultūros vertybes be kitų paramos šiandien nėra lengva.
Dalia Juškienė