Prezidentūroje vakar apsilankę aplinkos ir kultūros ministrai pristatė Prezidentui Valdui Adamkui situaciją į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje
Kaip žurnalistams sakė Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė, susitikime buvo aptartos priežastys, kodėl Neringoje sunkiai užkertamas kelias savavališkoms statyboms.
Anot patarėjos, tarp priežasčių buvo įvardyta valdininkų savivalė ir neprincipingumas, įstatymų bazės trūkumai ir kartais per didelė savivaldos autonomija „tokiame nacionalinės svarbos objekte”. Prezidento nuomone, kovai su nacionaliniam paveldui žalą darančia valdininkų savivale reiktų pasitelkti teisėsaugos institucijas, tarp jų – Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Susitikime aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas pristatė rengiamus įstatymų pakeitimų projektus, kurie leistų efektyviau kontroliuoti statybinę ir ūkinę veiklą tokiuose gamtos paveldo objektuose, kaip Kuršių nerija.
Pasak A.Kundroto, taip pat bus siekiama stiprinti Kuršių nerijos nacionalinio parko galias – ketinama į darbą priimti daugiau paveldo apsaugos specialistų, plėsti prie parko veikiančią tarybą.
Ministras taip pat pabrėžė pastebintis tendenciją, kad Kuršių nerijoje mažėja viešbučių, motelių, kempingų.
„Gali ateiti laikas, kai bus sunku apsistoti, nes nebus vietų. (…) Siekiama viską privatizuoti ir naudotis tik tų savininkų labui”, – kalbėjo A.Kundrotas.
Gegužės pabaigoje pas Prezidentą apsilankiusi Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė teigė, kad Kuršių nerija gali atsidurti UNESCO Pasaulio paveldo pavojaus sąraše.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti trys Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė.