Prieš sostinės vadovus metami NATO ginklai

Vilniaus valdžios kovos lauku tapo automobilių aikštelės.

Neseniai nepagrįstai apkaltinusi „Akropolio” savininkus dėl neva netinkamai sutvarkytų dokumentų, leidžiančių naudotis plotu šalia prekybos ir pramogų centro, sostinės savivaldybė dar anksčiau įsivėlė į mūšį su Krašto apsaugos ministerija.

Šiai institucijai, nesėkmingai bandančiai susitarti su Vilniaus vadovais dėl automobilių aikštelės, į pagalbą teko pasitelkti Vyriausybę ir net NATO.

Aikštelę šalia rūmų sutvarkiusi ir savo reikmėms naudojanti Krašto apsaugos ministerija nepanoro mokėti duoklės savivaldybei už statomas darbuotojų ar jų svečių mašinas.

Tačiau užblokuoti ministerijos pareigūnų automobilių ratai nuolat primindavo, kas čia yra tikrasis šeimininkas.

Teko griebtis manevro

Išspręsti šio ginčo nepadėjo net aukščiausio lygio derybos, vykusios tarp krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo ir sostinės mero Artūro Zuoko.

Tada ministerija griebėsi apeinamojo manevro – padedama Vyriausybės ėmėsi taisyti įstatymus. Šias pataisas ministerija grindžia NATO keliamais išskirtinio saugumo reikalavimais.

Pataisius įstatymą, nuo asmenų, ginkluotų ratų blokavimo įtaisais, bus apsaugoti ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet ir kai kurių kitų svarbių institucijų automobiliai.

Saugus – tik ministro limuzinas

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” darbuotojų ir juos lydinčių policijos pareigūnų staigmenų galėjo nebijoti tik tie pareigūnai, kurie palikdavo savo automobilius arčiau nei 15 metrų nuo ministerijos rūmų sienų.

Pagal galiojančią tvarką būtent šioje zonoje stovinčių automobilių savininkai galėjo nemokėti už paliktas mašinas.

Bet ramus dėl savo automobilio yra tik krašto apsaugos ministras.

Tuo tarpu žemesnio rango pareigūnų, pastačiusių automobilius atokiau, po darbo dienos laukdavo užblokuoti ratai ir ant priekinio stiklo priklijuoti baudos kvitai. Tokį nuotykį yra patyręs net krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas.

Tiesa, kol kas nepasitaikė, kad taip būtų pamokytas koks nors aukštas užsienio svečias ar NATO pareigūnas.

Pasiektos laikinos paliaubos

Reguliarūs ratų blokuotojų reidai į šių rūmų prieigas krašto apsaugos sistemos pareigūnų nepalaužė. Jie vis tiek nesutiko mokėti 125 litų per mėnesį už kiekvieną mašinai stovėti skiriamą vietą.

Ministerija savo teisumą įrodinėjo remdamasi ne tik savo specifiniu statusu, bet ir tuo, kad šiai vietai sutvarkyti ji skyrė net kelis milijonus litų.

Ilgų ir nevaisingų derybų maratonas baigėsi laikinomis paliaubomis. Savivaldybė galiausiai sutiko, kad kelios vietos šioje aikštelėje būtų rezervuotos Prezidentūrai, o dar apie 30 – ministerijai.

Bet miesto valdžia ir toliau laikosi nuomonės, jog aikštelės vidurys, kurį kerta gatvė, turi likti laisvas, o už kitas vietas turi būti mokama. Be to, ministerijai keliasdešimt vietų rezervuota tik laikinai.

Vicemeras prisiminė derybas

„Vasarą čia atvažiuoja daug turistų, o autobusų miesto centre nėra kur statyti. Kodėl ši aikštelė turi visa priklausyti tik ministerijai, ypač kai vakarais ji tuščia?” – „Lietuvos rytui” aiškino sostinės vicemeras Gediminas Paviržis.

Vilniaus vicemeras priminė, jog buvo pasiūlyta ministerijai išsipirkti automobilių stovėjimo vietas Gedimino prospekte esančiuose požeminiuose garažuose, bet irgi nesurasta bendros kalbos.

„Ne kartą teko diskutuoti su ministerijos atstovais, tačiau tie ginčai taip ir liko bevaisiai”, – dūsavo vicemeras.

Apgins ir kitas institucijas

Neįstengdama susitarti su savivaldybe, ministerija Vyriausybei jau pateikė teisės aktų projektus, kurie remiasi NATO keliamais saugumo reikalavimais.

Projektuose yra numatyta, kad uždaros zonos turėtų atsirasti ne tiktai prie Krašto apsaugos, bet ir prie Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos.

„Tai yra paskutinė ir kraštutinė priemonė galų gale išspręsti šį ginčą. Tiesiog stebina, kaip savivaldybė nesupranta kai kurių valstybės žinybų specifikos ir saugumo reikalavimų, galų gale – valstybės prestižo”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Įžvelgė savanaudiškų interesų

G.Kirkilo tvirtinimu, ministerija buvo nekart klaidinama. Pavyzdžiui, buvo žadėta, kad ši aikštelė bus perduota krašto apsaugos reikmėms, kai ministerija ją sutvarkys, tačiau taip neatsitiko.

„Savivaldybė aiškino, kad padarius šitokią „išimtį” esą sugrius visa mokėjimo už automobilių aikšteles mieste sistema arba dar kas nors baisaus atsitiks.

Tačiau galima įtarti, kad čia lėmė ir kai kurių verslininkų, tarkime, šalia esančio viešbučio savininkų, interesai. Jiems tokia tvarka nenaudinga”, – sakė ministras.

Pozicijų nežada užleisti

„Žinau, kad ministerija tokį pataisų projektą yra parengusi. Žadėjo mums atsiųsti parodyti. Taigi lyg ir neturėtų daryti to be mūsų žinios”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo sostinės savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas.

Tačiau valdininkas neslėpė neigiamo požiūrio į tokią ministerijos iniciatyvą, aiškindamas, jog ta aikštelė yra miesto sklypas, kuriuo gali naudotis visi vilniečiai.

Pripažinęs, jog kai kuriose valstybėse yra saugumo zonos šalia tam tikrų institucijų, departamento vadovas laikėsi savo: „Tai neturėtų būti kuriama miesto gyventojų sąskaita”.