Gyventojų noras skolintis nemažėja

Vakar Vyriausybė nutarė, kad nuo šių metų liepos minimalioji mėnesinė alga bus padidinta iki 600 litų, o minimalus valandinis atlygis – iki 3,65 lito.

Valdžia tvirtina, kad toks sprendimas būtinas, jog Lietuva netaptų tik pigios darbo jėgos šalimi. Tačiau verslininkai ir ekspertai akcentuoja, kad jau senokai niekas nesutinka dirbti už minimalią mėnesinę algą (MMA), o valdžia tokiu sprendimu paprasčiausiai pasididina biudžeto pajamas.

Teigiama, jog norėdama realiai padėti žmonėms, valdžia visų pirma turėtų mažinti gyventojų pajamų mokestį, pakelti neapmokestinamų pajamų dydį, gerinti investicinę aplinką šalyje.

Užtikrins algų augimą?

Vakarykščiame Vyriausybės nutarime numatyta, kad nuo šių metų liepos 1-osios MMA padidinama 9 proc. – nuo 550 iki 600 litų, o minimalusis valandinis atlygis – 11 proc. – nuo 3,28 iki 3,65 lito.

Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo MMA dydžio, jis toliau išliks 430 litų, o atitinkamas minimalusis valandinis atlygis – 2,62 lito.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, MMA ir minimalaus valandinio atlygio didinimas paspartins tolesnį Lietuvos ūkio vidutinio darbo užmokesčio augimą ir sumažins darbo užmokesčio skirtumus tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Ministrės įsitikinimu, MMA būtina didinti nuolat, kad Lietuva nebūtų vien tik pigios darbo jėgos šalimi.

Paskutinį kartą MMA buvo padidintas nuo praėjusių metų liepos – nuo 500 iki 550 litų. Vyriausybės 2004-2008 metų programoje yra numatyta, kad MMA turi pasiekti 800 litų ribą.

Statistikos departamento duomenimis, minimalųjį darbo užmokestį ir mažiau gauna apie 20 proc. visų darbuotojų. Kadangi dalis darbuotojų, gaunančių MMA dirba ne visą darbo laiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daro prielaidą, kad už MMA gali dirbti 10-11 proc. visų darbuotojų.

Reikia susitarimų

„Aišku gerai, kad Vyriausybė pritarė Trišalės tarybos siūlymui didinti MMA. Tačiau ji yra tik vienas segmentas, lašas jūroje. Tai tik atlygis už nekvalifikuotą darbą”, – sako Lietuvos trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė.

Anot jos, esminis profsąjungų tikslas yra užtikrinti skaidrumą darbo užmokesčio srityje – pasirašyti šakinius susitarimus dėl darbuotojų algų dydžių.

„Taip pat Vyriausybė turėtų pakelti pagrindinį neapmokestinamų pajamų dydį, šiuo metu siekiantį 290 litų, kad jis atitiktų bent skurdo ribą”, – sakė G. Gružienė.

Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2004 metais vienišas asmuo buvo laikomas gyvenančiu santykiniam skurde, jei jo mėnesinės vartojimo išlaidos neviršijo 326,1 lito.

MMA – nebereikšminga

Banko „Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas Rimantas Rudzkis akcentuoja, jog padidinus MMA visų pirma geriau bus ne šalies ekonomikai ar eiliniam darbuotojam, o biudžetui.

„Tokiu žingsniu valdžia užsitikrina papildomas pajamas. Įmonės, kurios darbuotojams moka tik MMA, egzistuoja nebent kur nors šalies provincijoje. Sprendimas padidinti MMA iki 600 litų gali skaudžiai atsiliepti tik joms. Tačiau, vargu, ar galima tokių įmonių gailėtis, kai šalyje trūkstant darbo jėgos jos gali sumokėti darbuotojams tik minimumą”, – sakė R. Rudzkis.

Analitiko mintimis pritaria Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius.

„Niekas nebedirba už minimumą. Šis rodiklis nebevaidina jokios reikšmės”, – sako smulkiųjų verslininkų atstovas.

Anot R. Rudzkio, geriausias sprendimas, kuris leistų padidinti žmonių pajamas, yra radikalus gyventojų pajamų mokesčio mažinimas. Tokiu keliu esą jau žengia mūsų kaimynai latviai, estai.

„Užuot reguliavus MMA taip pat reikėtų pradėti įgyvendinti visą priemonių kompleksą, kuris pagerintų investicinę aplinką šalyje ir užsienio, ir lietuviškam kapitalui”, – teigia R. Rudzkis.

Vakarykščio Vyriausybės posėdžio metu premjeras Algirdas Brazauskas pripažino, kad siekiant išlaikyti konkurencingą šalies ekonomiką ir pritraukti daugiau investicijų reikia ieškoti būdų dar labiau mažinti gyventojų gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Žinia, nuo šių metų liepos 1-osios šis mokestis sumažės nuo 33 iki 27 proc.