Vyriausybė taiso Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą

Vyriausybė, siekdama išvengti staigaus nekilnojamojo turto mokesčio padidėjimo, siūlo keisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Šio mokesčio įstatymo pataisų projektą Vyriausybė teiks Seimui.

Šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytas 1 procento mokesčio tarifas yra vienodas visose savivaldybėse. Įstatyme nustatyta teisė savivaldybių taryboms savo biudžeto sąskaita mažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti, tačiau savivaldybių tarybos neturi galimybių nustatyti konkrečių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, atsižvelgdamos į vietos poreikius bei prioritetus.

Vyriausybė siūlo nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio minimalų ir maksimalų tarifus – nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybos gali geriausiai įvertinti nekilnojamojo turto mokesčio poveikį mokesčių mokėtojams bei galimiems investiciniams sprendimams, sąlygojantiems savivaldybės infrastruktūros bei verslo subjektų plėtrą, projekte numatoma suteikti teisę savivaldybės tarybai nusistatyti konkretų mokesčio tarifą.

Savivaldybės taryba konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris galios tos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato iki einamųjų metų birželio 1 d.

Be to, įstatymo pataisos savivaldybių taryboms leis nustatyti ir kelis konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, tačiau tik atsižvelgiant į vieną ar kelis kriterijus (nekilnojamojo turto paskirtį, jo techninės priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategoriją ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, įvertintą pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Įstatymo pataisų rengėjų teigimu, toks minimalaus ir maksimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo intervalo nustatymo principas užtikrins dar didesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą, sudarys sąlygas savivaldybių taryboms nustatant nekilnojamojo turto mokesčio tarifus įvertinti vietos poreikius bei prioritetus ir efektyviai siekti užsibrėžtų veiklos tikslų.

Pažymėtina, kad ir daugelyje užsienio valstybių (Danijoje, Graikijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir kt.) savivaldybėms suteikta teisė atskiroms nekilnojamojo turto rūšims taikyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą laikantis centrinės valdžios institucijų nustatyto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo intervalo.

Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad taikant Nekilnojamojo turto įstatyme nustatytus naujus nekilnojamojo turto vertinimo metodus, patraukliuose regionuose padidėjo komercinio naudojimo, taip pat gyvenamosios, sodų ir garažų paskirties nekilnojamojo turto mokestinė vertė, siūlo pereinamuoju laikotarpiu atitinkamais koeficientais mažinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Įstatymo projekte numatoma, kad nustatant nekilnojamojo turto, kuris iki Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo įsigaliojimo buvo vertinamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, o po įsigaliojimo – taikant masinį turto vertinimo būdą, mokestinę vertę prie buvusios to turto mokestinės vertės palaipsniui pridėti tam tikrą dalį to turto mokestinės vertės prieaugio (2006 m. – 0,3 prieaugio sumos, o 2007 m. – 0,6 prieaugio sumos). O kito masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestine verte siūloma laikyti atitinkamą dalį naujai nustatytos mokestinės vertės (2006 m. – 0,6 mokestinės vertės, 2007 m. – 0,8 mokestinės vertės).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.