Dvi dienas per savaitę jaukioje „Vilkolakio” scenoje vyksta jaunųjų aktorių akistatos su žiūrovais. Juos nuo vaidinančiųjų skiria visiškai nedidelis atstumas, todėl ir kvėpuojama tuo pačiu ritmu. Ką reiškia toks išbandymas ir tokia patirtis?
Teatraligė yra priešnuodis
„Vilkolakyje” vaikai mokosi vaidinti, šokti, dainuoti, kitaip tariant, – kūrybingai suvokti pasaulį, įsilieti į jį, rezonuoti. „Nei Vaitkus, nei Tuminas, nei kiti akademiniai baubai nebaisūs „Vilkolakio” artistams, pasirinkusiems profesionalų kelią”, – šmaikštauja režisierė Stasė Ivanauskaitė, sukūrusi apie trisdešimt spektaklių jauniesiems žiūrovams ir mokanti skatinti jaunųjų artistų kūrybingumą.
Ir S.Ivanauskaitė, ir teatro vadovas Algis Kybartas – profesionalūs aktoriai, dirbę Kauno valstybiniame dramos teatre. Ar jie kalba savo artistams, jog scena teatre – šventos žemės lopinėlis, nežinau, tačiau „Vilkolakyje” ši tezė akivaizdi, ją išsyk pajunta net ir žiūrovai. Kaip ir scenos vyksmas, ji „suvaldo” net ir sunkiai prognozuojamą auditoriją: nors ir ne taip dažnai, kaip galėtų, į „Vilkolakį” ateina vaikai iš dienos užimtumo centro.
„Spektakliai, repeticijos, susitikimai, pats teatro buvimas „miegamajame” miesto mikrorajone galėtų suvaidinti dar didesnį vaidmenį. Lėšos, skiriamos narkotikų prevencijai ir panašioms iniciatyvoms, yra geras dalykas, tačiau pačios savaime nėra veiksmingos. Svarbiausias dalykas yra paskatinti jauno žmogaus saviraiškos formą. Vis dar vangiai išnaudojama kultūrinė veikla kaip daugelio žalingų įpročių prevencija”, – dėsto savo pastebėjimus A.Kybartas. Jo nuomone, teatro galimybės beribės, „Vilkolakio” trupė dažnai vaidina vaikų globos namuose, internatinėse mokyklose ir pan.
Aukso vertės kraitis
„Vilkolakio” repertuaras panašus į daugelio vaikams vaidinančių teatrų repertuarą, kuriame gyvena šaunusis Batuotas katinas, išdykėlis Karlsonas, medinukas Buratinas, Pelenė ir kiti personažai, be kurių liūdna būtų augti.
Naujausias S.Ivanauskaitės režisuotas spektaklis muzikinė pasaka „Auksinė žuvelė”, kaip ir daugelis kitų, sukurtas žinomos pasakos motyvais, tačiau spektaklyje ne žvejas pasigauna žuvelę, o atvirkščiai. Spektaklio kūrėjams rūpi pasakyti, kad kiekvienas yra laimingas, gyvendamas savo aplinkoje.
Kauno miesto tarybos nutarimu įteisintame „Vilkolakio” teatre vaikai dirba drauge su suaugusiaisiais. Itin margaspalvė Teatro studijos ir mokyklėlės auditorija. Pradžiamokslių grupę lanko 5-7 metų vaikai, 8-12 metų studijokai jau yra parengiamojoje aktorinėje grupėje, vyresni sudaro pagrindinės trupės branduolį.
Šį sezoną teatro repertuare – trys spektakliai.
Buria moksleivių teatrus
„Nors teatras jau eina šešioliktuosius metus, – primena A.Kybartas, – Teatro dienos proga skaičiuojant Savivaldybės dotuojamus teatrus, tikriausiai mus pamirš. Pasimetame tarp tų, kurie vadinami profesionaliais, ir tų, kurie yra mėgėjiški kolektyvai. Manau, esmė – ne rangas. Esame vaidinę ne tik kauniečiams, bet ir daugelio miestų, šalių publikai. Šiemet į kas dveji metai mūsų rengiamą Tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį ketina atvykti seni „Vilkolakio” bičiuliai iš Suvalkų, Karaliaučiaus, kitų miestų”.
Kauniečių rengiama jaunųjų teatralų šventė – išradingas renginys. Balandį „Vilkolakin” sugužės miesto moksleivijos teatrai. Juos visus, jų spektaklius bus galima pamatyti per keletą dienų. Tai intensyviausias laikas ir „Vilkolakio” studijai. Renginį vainikuos šventė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.