Lietuvos privačių asmenų finansavimo rinkoje lyderiaujančio „Hansabanko” atstovų teigimu, nekilnojamojo turto rinkoje vėlesnėje perspektyvoje reikėtų laukti kainų stabilizacijos, tačiau staigaus kainų kritimo artimiausioje 2 metų perspektyvoje nevertėtų tikėtis.
„Pagrindiniai būsto paklausą stimuliuojantys veiksniai išlieka tie patys – palyginti žemas apsirūpinimas būstu ir gerėjančios ekonominės perspektyvos Lietuvoje. Paklausos bei pasiūlos neatitikimus ir kainų augimą dar labiau užaštrina nepakankamas naujų statybų lygis. Tačiau stabdančiu veiksniu gali tapti tai, kad smarkiai augant būsto kainoms (ir gerokai lėčiau augant atlyginimams), nemažai daliai gyventojų naujas būstas gali tapti nebeprieinamas”, – teigė „Hansabanko” būsto finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pasak J.Gumuliauskienės, Lietuvoje būstų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų yra vienas žemiausių Europos sąjungos šalyse – mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 375 būstai, tuo tarpu kai ES (15 šalių) vidurkis siekia net 457 būstus tūkstančiui gyventojų.
Kainos auga greičiau nei atlyginimai
„Augant gyventojų disponuojamoms pajamoms, mažėja santykinė pajamų dalis, skiriama maistui. Daugumai žmonių antra prioritetinė išlaidų grupė (po maisto) yra būstas. Paskaičiuota, kad 10 procentų išaugus nacionalinėms pajamoms, net 20 procentų gali išaugti išlaidos paskoloms aptarnauti”, – sakė J.Gumuliauskienė. Pasak būsto finansavimo departamento direktorės, būtent „atlaisvėjusios” lėšos šeimos biudžete ir nepakankamas apsirūpinimas būstu daugiausiai ir įtakoja nesuvaldomą būsto paklausos augimą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.
Tačiau Lietuva taip pat išlieka tarp tų ES šalių, kuriose gyventojų pajamos auga gerokai lėčiau už būsto kainas. Pavyzdžiui, Lietuvoje bendrasis vidaus produktas (BVP) 2004-aisiais metais augo net 7,1 karto lėčiau nei būsto kainos: BVP augo apie 7 proc., būsto kainos – apie 50 proc. Lietuvą šioje srityje „aplenkė” tik Prancūzija, kurioje BVP augo 7,4 karto lėčiau nei būsto kainos (BVP augimas buvo apie 2,3 proc., būsto kainų augimas – apie 17 proc.). Estijoje šis skirtumas siekė maždaug 5 kartus (BVP augimas – 8 proc., būsto kainų – 40 proc.), Latvijoje – 4,5 karto (atitinkamai 10 proc. ir 45 proc.). Tuo tarpu Vokietija ir Švedija buvo vienos iš nedaugelio šalių, kuriose būsto kainų ir BVP pokyčiai išliko panašūs: Vokietijoje būsto kainos krito apie 1 proc., o BVP augo apie 1 proc., Švedijoje būstas brango apie 9 proc., BVP augimas buvo apie 3,7 proc.
„Rinkoje išliekant nepakankamai būsto pasiūlai ir nemažėjant būsto poreikiui, kainos dar gali ir toliau šiek tiek augti. Tačiau pažeistas nekilnojamojo turto kainų ir perkamosios galios balansas gali įtakoti ir būsto kainų stabilizaciją ilgesnėje perspektyvoje”, – teigė „Hansabanko” ekspertė. Pasak jos, tai labiausiai pasakytina apie senos statybos blokinius namus Vilniaus mikrorajonuose. „Naujos statybos būstų kainos Vilniuje šiuo metu vidutiniškai siekia beveik 5 tūkst. litų ir yra mažesnės nei Taline ar Rygoje. Tuo tarpu senos statybos būstai Vilniuje yra šiek tiek brangesni nei kitų Baltijos valstybių sostinėse ir beveik prilygsta naujos statybos būstų kainai Vilniuje. Ši situacija turėtų ateityje koreguotis”, – teigė J.Gumuliauskienė.
Reikia didinti statybų apimtis
Ypač, pasak J.Gumuliauskienės, situaciją šiuo metu aštrina tai, kad Lietuvoje naujų statybų lygis yra pakankamai žemas.
„Lietuvoje praėjusiais metais buvo pastatyta vos 5,6 tūkst. būstų, tai netgi šiek tiek mažiau nei 2004-aisiais metais. Tuo tarpu kai apie 1990-uosius metus buvo pastatoma net apie 20-30 tūkstančių būstų. Esant tokiems statybų tempams ir nemažėjančiai paklausai, ir turime tokią situaciją, kokia yra dabar – būstas brangus ir jo nepakanka”, – tvirtino būsto rinkos ekspertė.
Pasak J.Gumuliauskienės, situaciją rinkoje galėtų palengvinti tik aktyvesnis valstybės institucijų bei savivaldybių dėmesys žemės reformos klausimams, skatinant naujas statybas. „Tai galėtų sumažinti būsto deficitą, esantį rinkoje ir spekuliacijas nekilnojamuoju turtu”, – sakė J.Gumuliauskienė.
Perkantiems būstą reikia įvertinti būsto kokybę ir kainą
Pasak „Hansabanko” ekspertų, rinkoje tvyrant laukimo nuotaikai – gyventojai susirūpinę tiek dėl galimų kainų korekcijų, tiek dėl palūkanų kilimo – besidomintiems būstu gyventojams reikia atidžiai įvertinti tiek savo finansines galimybes imant paskolą būstui, tiek perkamo būsto kokybę bei jo vertę rinkoje.
„Jaučiame klientų susidomėjimą papildomais saugumo instrumentais – tokiais kaip gyvybės ir turto draudimas. Todėl pasirašėme sutartį su didžiausia Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrove „Lietuvos draudimu” dėl ypatingų sąlygų taikymo mūsų klientams, norintiems apsidrausti perkamą būstą”, – sakė J.Gumuliauskienė. Pasak jos, banko darbuotojai taip pat pasiruošę konsultuoti klientus dėl to, kuriais atvejais vertėtų imti paskolą fiksuotomis palūkanomis ir tokiu būdu apsisaugoti nuo palūkanų svyravimo ateityje.
„Situacija rinkoje yra tokia įtempta, kad kiek besvarstytum apie savo galimybes ir norimo pirkti būsto kokybę bei patrauklumą, tuomet kai apsisprendi dėl svajonių būsto, ji tenka pirkti operatyviai, nes paklausa rinkoje vis dar išlieka itin didelė. Todėl mes siūlome savo klientams ne tik konsultacijas įsivertinant savo galimybes bei pasirenkant kokybišką būstą, bet ir greitus sprendimus. Nuo šiandien galime pasiūlyti savo klientams sprendimą dėl būsto paskolos net per 48 valandas”, – sakė J.Gumuliauskienė.