Prasideda naujas turizmo sezonas. Planuojant keliones medikai pataria neužmiršti ir savo sveikatos. Renkantis atostogų maršrutą reikėtų atsižvelgti į savo ligas, amžių, į tai, ar vykstate su vaikais. Prieš kelionę į tolimus kraštus būtina pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų ir, žinoma, neužmiršti į lagaminą įsidėti kelionių vaistinėlę.
Pravertė gydytojo konsultacija
Su kelionių medicinos specialistu, o jei tokio nerasite savo gydymo įstaigoje, tai su savo šeimos gydytoju patartina pasikonsultuoti dar prieš renkantis regioną, kuriame norite atostogauti. Ypač tai svarbu padaryti žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresniojo amžiaus asmenims ir vykstantiems su mažamečiais vaikais.
Praėjusį rugsėjį pensininkė Aldona R. (pavardė redakcijai žinoma) su dukra ketino vykti atostogų į šiltuosius kraštus. „Pasirinkome poilsinę kelionę į Graikiją, tačiau pasikalbėjusi su savo gydytoja nusprendžiau jos atsisakyti. Sergu širdies liga. Vasarą Graikijoje būna labai karšta, ką aš veikčiau pajūryje saulėkaitoje? Kelionė taip pat varginanti. Gydytoja patarė nerizikuoti”, – pasakojo moteris.
Ji su dukra nusprendė atidėti išvyką lapkričio mėnesiui ir važiuoti į Italiją, į pažintinę ekskursiją. Moterys grįžo patenkintos: keliavo individualiai, tad nepervargo, nebuvo karšta, daug pamatė, patyrė puikių įspūdžių, o ir sveikatos sutrikimų išvengė.
Jauna vilniečių šeima, planavusi atostogas Tunise su mažais vaikais, po konsultacijos su kelionių mediku nusprendė geriau vykti į Ispaniją, nes šioje šalyje mažesnis žarnyno ir kitų infekcijų pavojus, geresnė sveikatos priežiūros sistema, jei kas nutiktų.
Padės įvertinti riziką
Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja Irena Bulsienė akcentuoja, kad tik gydytojas gali įvertinti rizikos veiksnius, kurių poveikis sveikatai gali pasireikšti kelionės metu, priklausomai nuo keliautojo amžiaus, sveikatos būklės, pasirinktos šalies, kelionės būdo – lėktuvu ar automobiliu, rekomenduoti profilaktikos priemones. Ir, žinoma, padėti susikrauti kelionių vaistinėlę.
Atrodo, kad tai, jog į kelionę reikia pasiimti vaistų, net jei esi sveikut sveikutėlis, savaime suprantama, tačiau vis dar tenka išgirsti istorijų, kai sukarščiavę ar suviduriavę keliautojai turėjo prašyti vaistų iš bendrakeleivių, nes patys jų neturėjo pasiėmę, ar bėgo į vaistinę ir sumokėjo už vaistus daug brangiau nei Lietuvoje.
Gydytoja I.Bulsienė pastebi, kad daugelis keliautojų, ypač vykstančių į tolimus, egzotiškus kraštus, neišvengia vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Dar ir sugrįžę jie skundžiasi įvairiausiomis problemomis. „Dažniausiai paaiškėja, kad jiems trūko informacijos, dėl to jie nesiėmė profilaktikos priemonių, nepasirengė kelionei”, – aiškina gydytoja.
Vargas mūsų kojoms
Kažin ar rastume keliautoją, kuris nepatyrė nutrintų, nubrozdintų, patinusių kojų skausmo. Kelionėje ilgai sėdint kojos patinsta. Gali sutrikti ir kraujotaka. Yra priemonių, kurios gali padėti to išvengti.
Patartina kojas nuolatos judinti, ypač pėdas ir pirštus, jei negalima vaikščioti, keisti jų padėtį, pakelti aukščiau, nedėvėti trumpų kojinaičių ar kojinių iki kelių, ypač su standžia gumele. Vaistinėse galima įsigyti specialių elastinių kojinių, padės ir tepalai, malšinantys skausmą ir slopinantys uždegimą. Būtina apsiauti patogiais batais, bet neužmiršti ir pleistrų bei vaistų, gydančių žaizdas.
Nemažai žmonių, ne tik mažus vaikus, vargina supimo liga. Ji gali užklupti ir lėktuve, ir automobilyje, ir laive, išsirengus į kruizą. Šį negalavimą lemia vestibiuliarinio aparato sutrikimai. Jo išvengti galima prieš kelionę lengvai užkandus (likus 1 – 1,5 valandos), tačiau maistas turi būti neaštrus, lengvai virškinamas. Venkite alkoholio, gėrimų su angliarūgšte. Galvą reikia stengtis laikyti tiesiai, žvelgti į tolį. Jei pykina, galima pritaikyti jogos pratimą – susiriesti į kamuoliuką ir pasilenkti į priekį.
Kelionių metu dažnai užkietėja viduriai. Dėl to kalta pasikeitusi mityba, skysčių netekimas, sumažėjęs judrumas ilgai sėdint, taigi pravers vaistai nuo vidurių užkietėjimo. Kelionėje reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių, maisto su ląsteliena, gerti, mankštintis.
Nesunku peršalti
Jei šalyje, į kurią nuvykote, karšta, patalpos kondicionuojamos, gali išdžiūti nosies gleivinė. Tuomet nosį niežti, kamuoja čiaudulys. Padėti gali įvairūs tepalai, skirti purkšti į nosį, su jūros vandeniu, kitais preparatais. Jie drėkina, valo ir apsaugo sudirgusią gleivinę, palengvina kvėpavimą.
Akis veikia saulės spinduliai, vėjas, chloruotas baseinų ar sūrus jūros vanduo, dulkės, smėlis. Akys sudirgsta, ašaroja, parausta, jaučiamas sausumo jausmas, todėl padės įvairūs apsauginiai, drėkinantys akių lašai ir, žinoma, akiniai nuo saulės.
Nuvykus ten, kur labai karšta, neverta piktnaudžiauti kondicionieriais. Greitai galima peršalti įšilus, perkaitus ir po to gaivinantis atšaldytais gėrimais, ledais. Dažnai turistai nepagalvoja, kad vykstant į kalnus reikia pasiimti šiltesnių drabužių. Nors jūros pakrantėje – per 30 laipsnių karščio, pakilus į kalnus temperatūra gali nukristi iki 20. Nė nepajusite, kaip peršalsite.
Negalima užmiršti ir apie saulės poveikį, kuris ne visuomet į sveikatą. Būtina pasiimti ne tik apsauginių kremų, bet ir priemonių nuo nudegimo, nes nepratusi prie karštos saulės oda dažnai, kad ir kaip saugomės, nukenčia. Galima pasiimti specialaus tepalo, malšinančio nudegusios odos skausmą, paraudimą.
Tyko virškinimo sutrikimai
Bene dažniausias negalavimas, kuris vargina turistus, vykstančius net ir į netoliese esančias Europos šalis – virškinimo sutrikimai, pasireiškiantys viduriavimu. Pasak I.Bulsienės, šio nemalonumo neišvengia net 60 – 70 proc. keliautojų. Tai provokuoja neįprasti patiekalai, prieskoniai, o daugelyje šalių dar ir užterštas vanduo. Net Europos šalyse nepatariama gerti vandens iš čiaupo. Būtina gerai plauti ar net lupti vaisius bei daržoves, vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, o kelionių vaistinėlėje turime rasti vietos vaistams nuo viduriavimo, virškinimo sutrikimų. Per maistą, vandenį galima užsikrėsti tokiomis sunkiai išgydomomis ir pavojingomis ligomis kaip hepatitas A, B, vidurių šiltinė, kurios taip pat pasireiškia virškinimo sutrikimais, viduriavimu.
Nuo jų galima apsisaugoti pasiskiepijus. Tačiau ne visi keliautojai įvertina galimą infekcijų riziką. Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos gydytoja Ligita Balčiūnienė sako, kad Europoje tik vienas iš dviejų keliautojų prieš kelionę į padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos šalis konsultuojasi su sveikatos specialistais. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 45 proc. turistų nežinojo apie maliarijos grėsmę šalyje, į kurią keliavo, apie 70 proc. neįvertino hepatito A ir B rizikos.
Neįvertina infekcijų grėsmės
L.Balčiūnienė primena, kad rengiantis į didelės infekcijų rizikos kraštus būtina pasikonsultuoti su medikais, kad jie sudarytų individualų vakcinacijos bei kitų profilaktinių priemonių sąrašą, padėtų sukomplektuoti vaistinėlę. Tai reikia padaryti ne vėliau kaip likus bent 4 – 6 savaitėms iki kelionės pradžios.
Vykstant į kai kurias Afrikos ir Amerikos žemyno šalis privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio. Keliaujant į besivystančias šalis reikia pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Imunitetas įgyjamas trejiems metams. Kasmet regsitruojama 16 mln. naujų vidurių šiltinės atvejų, ir net 600 tūkst. mirčių.
Nepakankamai įvertinama ir hepatito A rizika. Kasmet registruojama apie 1,4 mln. naujų šios ligos atvejų. Infekcijos sukėlėjas plinta oraliniu-fekaliniu keliu, tad apsikrėsti galima bet kur, net maudantis baseine ar išgėrus gėrimo su ledukais iš nevirinto vandens, kaip nutiko ne vienam lietuviui viešint Egipte.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pataria skiepytis ir nuo hepatito B, plintančio per kraują, net vykstant į Centrinę bei Rytų Europą, Vidužemio jūros baseino šalis, tokias kaip Bulgarija, Slovakija, Egiptas, Marokas, Tunisas, Turkija.
Infekcijos plinta ne tik per užterštą maistą ar vandenį, bet ir įgėlus nariuotakojams, oro lašiniu būdu, įkandus gyvūnams ir net per nepažeistą odą.