Po kelių dešimtmečių pasitelkę biotechnologijas mokslininkai ir gydytojai ligoniams kurs individualius vaistus. Biotechnologijos atveria naujas galimybes įveikti daugelį dabar neišgydomų ligų. Šiuo būdu pagaminti vaistai užima vis didesnę farmacijos rinkos dalį. Šie vaistai biologiškai artimi žmogui, todėl yra ne tik efektyvesni, bet ir geriau toleruojami. Ateityje biotechnologiniai preparatai bus parenkami atsižvelgiant į individualią paciento genetinę struktūrą. Tai leis pasiekti dar geresnių gydymo rezultatų.
Lemia nebe atsitiktinumas
Daugelis ligonių kiekvieną dieną vartoja vaistus ar kitus preparatus, pagamintus biotechnologiniu būdu. Tai įvairios vakcinos, diagnostiniams tyrimams skirti baltymai, medžiagos, kurių trūksta sergančio žmogaus organizmui – pavyzdžiui, skirtingų rūšių interferonai, padedantys įveikti virusus arba reumatoidinį artritą, žmogaus augimo hormonas.
Biotechnologijos produktai, vaistiniai preparatai plačiai naudojami ir gydant onkologinius susirgimus, ypač kraujo vėžį, sunkias inkstų, metabolines, kaulų, sąnarių ligas. Šių ligų tradiciniams medikamentams nepavyksta įveikti, o kai kurioms iš viso nebuvo sukurti. Biotechnologiniai vaistai prieinami ir Lietuvos ligoniams, yra kompensuojami, tačiau dėl aukštos jų kainos skiriami dar ne visiems žmonėms, kuriems reikėtų.
Vis didesnę vaistų rinkoje atsirandančių naujų produktų dalį sudaro biotechnologiniai preparatai. 2003 metais pasaulinė jų rinka siekė 46,5 milijardo JAV dolerių. Planuojama, kad 2010 metais ji sieks 59 mlrd. JAV dolerių.
Biotechnologijos kompanijos kuria šimtus naujų produktų, atlieka su jais klinikinius bandymus. Tai labai ilgai trunkantis ir brangiai kainuojantis procesas.
Biotechnologinė farmacijos pramonė Lietuvoje pradėta vystyti 1984 metais, pirmieji produktai sukurti 1989 metais. 2004 metais Lietuvos biotechnologijos pramonės pardavimai siekė 21,5 mln. litų.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui Dainius Characiejus neabejoja, kad kuriant efektyvius vaistus ateitis iš tiesų priklauso biotechnologijoms.
„Pastarąjį dešimtmetį žinių apie ląstelę įgyjame vis daugiau. Vaistai kuriami ne atsitiktinai, o logiškai, ląstelę nagrinėjant kaip mechanizmą. Tai sritis, kurioje biotechnologijos teikia daug vilčių”, – sako mokslininkas.
Jis prisimena, kaip prieš 80 metų Aleksandras Flemingas atsitiktinai atrado antibiotikus – išvykdamas atostogų paliko pravirą langelį ir neplautas laboratorines lėkšteles su mikrobais. Pro langą įskridusi pelėsio dalelė nutūpė vienoje lėkštelėje, ir mikrobai joje išnyko. Pelėsiai buvo ištyrinėti ir pasirodė, jog turi medžiagų, stabdančių bakterijų augimą. Po 10-15 metų iš jų buvo pagaminti pirmieji antibiotikai.
Galės pataikyti į dešimtuką
Pastaruoju metu gydant įvairias ligas jaučiama nauja tendencija – gydymo individualizacija, akcentuoja D.Characiejus. Bene labiausiai su ja susiję biotechnologiniai vaistai.
Jie įgalina pataikyti į dešimtuką – parinkti konkrečiam pacientui tokį preparatą, kuris jam labiausiai tinka ir geriausiai padės.
Lietuvos biotechnologijų pramonės lyderio, bendrovės „SICOR Biotech” generalinis direktorius Algirdas Bumelis aiškina, jog gydant tą pačią ligą, pavyzdžiui, inkstų vėžį, priešvėžinis vaistas vienus ligonius veikia labai efektyviai, o kitiems poveikio nėra, liga progresuoja.
Šiuolaikiniai moksliniai metodai, o ypač baltymotyra, leidžia gauti visą paciento vėžinės ląstelės baltymų išsidėstymo vaizdą. Padedant baltymotyrai galima surasti baltyminius žymenis, kurie patvirtina, kad vaistas bus efektyvus konkrečiai ligai įveikti. Taip kuriama personalizuota terapinė gydymo sistema.
Onkologijos institute atliekami su individualiu gydymu susiję moksliniai tyrimai. „Tai labai svarbu ir dėl to, kad biotechnologijų būdu pagaminti preparatai yra labai brangūs. Jei netiks ligoniui, pinigai bus išleisti veltui”, – sako D.Characiejus.
Kitas labai svarbus dalykas – daugelis vaistų, net ir moderniausių, ne tik gydo kokią nors ligą, bet turi ir šalutinį poveikį, kuris gali pakenkti ligoniui. Biotechnologiniai vaistai pakenkia tik minimaliai.
Naujausios ligų diagnostikos ir genų inžinerijos technologijos ne tik patobulino vaistų terapiją, bet ir suteikė galimybę ištirti individualią paciento genetinę struktūrą prieš parenkant specifinius vaistus.
„Manau, kad po 10-20 metų medicina bus personalizuota, tikrai galėsime kalbėti apie asmeninius vaistus sunkiems ligoniams. Tačiau kartu būtina juos šviesti, kad geriau nusimanytų apie tai, kas vyksta jų organizme. Pacientai turi suvokti, kad spręsti, kokius vaistus jam skirti, gali tik gydytojas”, – aiškina Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
Dabar dar dažnai nutinka, kad pacientas, išgirdęs, jog sergančiam tokia pačia liga žmogui skirti kitokie vaistai, padėję įveikti ligą, ima reikalauti, kad ir jam tokių paskirtų. Gydytojų argumentai, kad jei padėjo vienam, tai nebūtinai padės kitam, lieka neišgirsti.
D.Characiejaus teigimu, tobulėjant vaistų gamybos technologijoms gydymas tampa sudėtingesniu procesu. Ligonį turi gydyti specialistų komanda, kurioje yra ne vien medikai, bet ir mokslininkai, vaistų kūrėjai.
Naudoja gyvų organizmų ląsteles
Biotechnologijos ištakos turi mažai ką bendro su medicina. „Terminą pirmą kartą panaudojo vengras inžinierius Karlas Erekis, aprašydamas kiaulių auginimo procesą naudojant cukrinius runkelius”,- pasakoja A.Bumelis, „SICOR Biotech” generalinis direktorius. K.Ereko supratimu, biotechnologija – tai produktų gamyba panaudojant gyvus organizmus.
Šiandieninis apibrėžimas skamba kur kas solidžiau: tai mokslas, kuris, remdamasis biochemijos, mikrobiologijos, genetikos ir chemijos sukauptomis žiniomis vykdo technologinius procesus, paremtus mikroorganizmų ir žinduolių ląstelių struktūromis. Paprastais žodžiais tariant – tai gyvosios gamtos objektų ar jų sudėtinių dalių panaudojimas praktiniams tikslams.
„Šiandien apie biotechnologijas kalbame kaip apie prioritetinę sritį. Genų bioinžinerijos ir biotechnologijos integracija suformavo molekulinę biotechnologiją, kuri yra mokslo sritis, genetiškai modifikuotus gyvūnus, žinduolių ląsteles arba mikroroganizmus panaudojanti produktų ir paslaugų kūrimui”, – aiškina A.Bumelis.
Kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad biotechnologiniams vaistams gaminti naudojami gyvi organizmai, todėl tai prieštarauja etikai.
„Naudojamos tik ląstelės, kurių žmonės ar mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos, esančios aplink mus, turime milijonus ir kelis tūkstančius paėmus jų nė kiek nepasigesime”, – bando paprastais žodžiais paaiškinti D.Characiejus.
Jo teigimu, šis procesas panašus į kraujo perpylimą, tik šiuo atveju genas išimamas iš vieno žmogaus, padauginamas ir jo produktas perpilamas daugeliui žmonių.
Kuriami nauji preparatai
Pasaulinės biotechnologijų pramonės lyderio, kompanijos „Amgen”, gaminančios biotechnologinius vaistus, atstovas Alesandras Slama sako, kad šiuo metu tyrinėjamos 34 skirtingos molekulės. Tyrimai atliekami nefrologijos, onkologijos, metabolinių sutrikimų, kaulų ligų, hematologijos, neurologijos srityse.
„Gaminame aštuonis preparatus inkstų, vėžio, sąnarių, metabolinėms ligoms gydyti. Po dvejų – trejų metų žadame sukurti vaistą, kuris sukels revoliuciją įveikiant osteoporozę. Kuriamas naujas vaistas žarnyno vėžiui gydyti”, – aiškina A.Slama.
Bendrovė „SICOR Biotech” gamina biogenerinius (seniau sukurtus biologinius) vaistus – augimo hormoną ir interferoną. Didelę dalį produkcijos eksportuoja į užsienio šalis. Lietuviški vaistai kelis kartus pigesni už užsienyje pagamintus analogus.
Be to, įmonė dalyvauja keliuose projektuose, kuriant naujus baltyminius vaistus nuo vėžio. Tai bus naujo tipo vaistai, pagaminti pagal naujas technologijas ir naujus principus – jie veiks vėžines ląsteles.
UAB „Fermentas” kuria ir gamina biotechnologinius bei cheminius reagentus.