Už ES lėšas tvarkomų dviračių trasų niekas nenori

Klaipėdos apskritis kratosi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Vakarų Lietuvoje tvarkomų dviračių takų.

Per 10 milijonų litų kainuosiantį dviračių takų žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimo projektą vykdo Valstybės turizmo departamentas. Jo atstovės vakar atvykusios į Klaipėdos apskritį tikėjosi, kad joms pavyks perduoti apskričiai valstybės turtą – rekonstruotas dviračių trasas ir ženklus.

Kalbama apie 26 km ilgio dviračių takų atkarpas įvairiose Klaipėdos apskrities vietose – Palangoje, Karklėje, Giruliuose, Rusnėje, Rimkuose bei Klaipėdoje.

„Šiuo metu jau yra sutvarkyta 70 procentų projekte numatytų dviračių takų. Pabaigus darbus pagal jungtinės veiklos sutartį trasos turėtų būti perduotos Klaipėdos apskričiai”, – vakar konstatavo Valstybinio turizmo departamento Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Lina Matulevičiūtė.

Tačiau Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius sakė nė nesiruošiantis apsiimti eksploatuoti naujai įrengtus dviračių takus, mat tokios funkcijos pagal šalyje galiojančius įstatymus negali būti apskrities kompetencijoje. Esą apskrities biudžete nėra ir negali būti numatyta lėšų eksploatuoti tokius dviračių takus.

„Jungtinės veiklos sutartis su Valstybiniu turizmo departamentu buvo pasirašoma labai skubotai ir vien tik todėl, kad nebūtų stabdomi rangos darbai ir nenueitų perniek Europos Sąjungos lėšos. Be to buvo jaučiamas spaudimas iš Turizmo departamento. Tačiau mes įsivaizdavome, kad tol, kol vyks statybos darbai, Turizmo departamentas išspręs šią problemą ir išsiaiškins, kam realiai turėtų būti perduoti rekonstruoti dviračių takai. Bet, kaip matome, nieko panašaus nėra padaryta”, – piktinosi V. Rinkevičius.

Pasak jo, apskritis galėtų perimti dviračių trasas tik vienu atveju – jei būtų politinis sprendimas ir Vyriausybė įpareigotų Klaipėdos apskritį tai padaryti bei skirtų lėšų trasoms eksploatuoti bei naujų specialistų etatams įsteigti. „Laimei, kad procesas dar nėra užbaigtas ir Turizmo departamentas dar turi šiek tiek laiko ištaisyti savo klaidas”, – kalbėjo V. Rinkevičius.

Kadangi pasitarime dalyvavo ir apskrities savivaldybių administracijų atstovai, buvo iškelta idėja, jog rekonstruotas arba naujai nutiestas dviračių trasas tikslingiausia būtų perduoti būtent savivaldybėms.

Tačiau iškilo kita problema. Savivaldybės sutiktų perimti trasas tik tokiu atveju, jei Turizmo departamentas jas juridiškai įregistruotų ir dviračių trasos savivaldybėms būtų perduotos nuosavybės, o ne patikėjimo teisėmis.

„Turėtų būti priimtas Vyriausybės sprendimas, kad šios trasos savivaldybėms būtų perduotos nuosavybės teise. Nes valdyti valstybės turtą patikėjimo teise savivaldybės nebenori. Apskritai valstybė turėtų kuo mažiau kištis į savivaldybių reikalus”, – samprotavo Palangos savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė.

Tačiau, pasak Linos Matulevičiūtės, projekte nėra numatyta lėšų juridiškai įregistruoti nutiestas arba rekonstruotas dviračių trasas.

„Jei Vyriausybė skirs tam lėšų – eisime tokiu keliu, bet čia jau reikia politinio sprendimo”, – svarstė Valstybinio turizmo departamento Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja. Pasak jos, toks nesusipratimas, kai vykdant projektą tapo nebeaišku, kam perduoti naujai sukurtą turtą, įvyko dėl to, kad tai – pirmas ir vienintelis bandomasis projektas Lietuvoje.

V. Rinkevičius pasiūlė L. Matulevičiūtei visų pirma tiksliai išsiaiškinti, kieno teritorijose yra tvarkomi dviračių takai, o jis savo ruožtu žadėjo užklausti Klaipėdos apskrities savivaldybių administracijų, ar jos sutiktų ir kokiomis sąlygomis perimti dviračių takus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.