Klaipėda – netoli pasaulinių tendencijų

Klaipėdos plėtra iš esmės atitinka pasaulines tendencijas, tačiau dar trūksta drąsių idėjų bei veiksmų, ypač, kai kalbama apie gamtines zonas.

Tokias išvadas daro uostamiesčio planuotojai apibendrindami dalyvavimo vienoje svarbiausių pasaulio nekilnojamojo turto ir investicijų parodų – MIPIM-2006 Kanuose (Prancūzija) rezultatus.

Nesirodyti neprotinga

Pasaulio investuotojams bendrame stende su kitais penkiais šalies miestais Klaipėda prisistatė jau antrą kartą. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, kol kas buvo bandoma tik pristatyti bendrą investicinį klimatą mūsų regione, o nuo kitų metų verslininkai esą galėtų vežti konkrečius savo plėtojamus projektus.

Beje, pirmą kartą grupė uostamiesčio verslininkų į Kanus važiavo jau šiemet.

Pasak dabartinėje „Laivitės“ teritorijoje investuoti planuojančios bendrovės „Memelio miestas“ vadovo Dariaus Anužio, žinant, kad Vakarų Europa, kur BVP augimas siekia vos vieną procentą, šiuo metu yra kiek apsnūdusi, o Lietuvos ekonomika vis dar sparčiai vystosi, neparodyti tokios rinkos pasauliui būtų neprotinga.

Tiesa, anot Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovo Raimundo Vaitiekūno, parodoje išryškėjo tendencija, jog šiuo metu investuotojus labiausiai domina Kinija, kiti Azijos regionai, Rusija bei Lotynų Amerika. Tad Lietuvai tenka daug dirbti, kad nepaskęstų pasaulinėje rinkoje.

Guodžia nebent tai, kad, D. Anužio teigimu, Kanuose, kai su užsienio investuotojais buvo kalbama apie Baltijos šalis, dažniausiai buvo minima būtent Lietuva, juolab kad nei Estija, nei Latvija, kaip šalys, MIPIM-2006 neprisistatė.

Beje, apie panašią tendenciją užsiminė ir ką tik iš kruizų parodos Majamyje (JAV) grįžusi uostamiesčio delegacija. Esą vien dėl to, kad Rygos uostas nedalyvavo šioje parodoje, kruizų organizatoriai ėmė abejoti, ar jis apskritai priima kruizinius laivus.

Veržiasi prie vandens

Kita dalyvavimo panašiose renginiuose nauda – galimybė susipažinti su pasaulinėmis tendencijomis bei idėjomis, kurias būtų galima pritaikyti pas save.

D. Anužis pripažino Kanuose pasisėmęs nemažai minčių, kaip plėtojamos visuomeninės erdvės prie vandens – „Vakarų eksprese“ jau rašėme, jog būtent tai bendrovė „Memelio miestas“ žada padaryti „Laivitės“ teritorijoje.

Tuo tarpu vyriausiasis Klaipėdos miesto architektas Almantas Mureika parodoje atkreipė dėmesį, jog miestų plėtros vandens link tendencija pastebima visame pasaulyje. Esą didžiausios investicijos šiuo metu nukreipiamos ne kur nors į pramoninę statybą, o būtent į pakrančių plėtrą ir jų pritaikymą gyvenimui bei poilsiui. Tą patį klaipėdiečiai pastebėjo ir kruizų parodoje Majamyje. Taigi šiuo atžvilgiu uostamiestis su savo pagrindiniais Kanuose pristatytais projektais visiškai atitinka pasaulines tendencijas.

Be to, pasak A. Mureikos, pasaulis su nekilnojamuoju turtu „lipa į viršų“, t.y. miestuose planuojami aukštybiniai pastatai, mažaaukščiams statiniams paliekama vietos tik miestų pakraščiuose.

„Vakarų ekspreso“ paklaustas, kokias parodoje pasisemtas idėjas būtų galima pritaikyti Klaipėdoje, A. Mureika sakė pastebėjęs, jog daug kur gana drąsiai elgiamasi su vadinamosiomis gamtinėmis teritorijomis, o pas mus šioje vietoje vyrauja kraštutinumai.

„Niekas nesako, kad reikia užbetonuoti visas krantines, tačiau subalansuota plėtra turėtų būti galima“, – svarstė A. Mureika.

Išskyrė Vilnių ir Kauną

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, iš Klaipėdos Kanuose pristatytų projektų investuotojus labiausiai domino senamiesčio plėtra ir universalios arenos statyba. Susidomėjimą Lietuvos pajūriu daugiausiai rodė britai, skandinavai ir vokiečiai. Dvi pastarosios šalies bei Kanados kompanijos ypač domėjosi pajūrio tramvajaus projektu.

Beje, tai, kad Klaipėda prisistatė viso pajūrio regiono kontekste, sulaukė užsienio specialistų pagyrų, mat investuotojus esą labiau domina ištisi regionai, o ne atskiri miestai.

Vis dėlto „Financial Times“ grupei priklausantis žurnalas FDI („Foreign Direct Investment“), kurio žurnalistas lankėsi Lietuvos stende Kanų parodų rūmuose, savo paskelbtame konkurse Ateities Europos regionų nominacijoje Rytų Europos kategorijoje nugalėtoju išrinko Vilniaus ir Kauno dipolį, o Kauno apskritį pripažino besivejančia lyderį. Ateities Europos miestų nominacijoje Rytų Europos kategorijoje nugalėtoju paskelbtas Vilnius, jį besivejančiu – Daugpilis (Latvija).

Tiesa, uostamiesčio valdžia pasiekimu laiko ir tai, kad informacija apie Klaipėdą pateko į specialų leidinį apie Europos nekilnojamąjį turtą „Europe Real Estate“.

Apie MIPIM-2006

* Paroda vyksta nuo 1990 metų.

* Šiemet pasiektas dalyvių rekordas – per 20 000 iš daugiau nei 70 pasaulio valstybių.

* Gausiausiai atstovaujama buvo Rusija – 165 kompanijos ir miestai.

* Rusijos Krasnodaro kraštas finansavo visiems dalyviams skirtą parodos atidarymo šventę, vykusią dviejuose didžiausiuose Kanų viešbučiuose.

* Parodos ekspozicinis plotas siekė apie 20 000 kv. m

* MIPIM vyksta tuose pačiuose rūmuose, kur ir Kanų kino festivalis.

* Visuomenei paroda nėra prieinama, į ją gali patekti tik iš anksto užsiregistravę nekilnojamojo turto specialistai. Dalyvio mokestis – 1471,08 euro.

* Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Elektrėnų – stendas užėmė 162 kv. m.

* Lietuvos miestų dalyvavimas parodoje kainavo apie 1 mln. Lt, šias išlaidas proporcingai biudžetų dydžiams pasidalins šešios savivaldybės bei rėmėjai

* Lietuvos šūkis parodoje buvo „Refresh in Lithuania“

Kanuose pristatyti Klaipėdos projektai

* Senamiestis – naujam gyvenimui

Šio projekto tikslai – atverti miestui priėjimą prie vandens, visuomeniniams poreikiams, turizmui, kultūrai ir poilsiui pritaikyti piliavietės teritoriją, buvusį tabako fabriką, Jono kalnelį, Danės krantines, įrengti jachtų uostą, pastatyti naują tiltą per Danę, atnaujinti gatves ir šaligatvius, įrengti naujų aikščių bei atnaujinti jau esamas. Iš viso investicijų laukia 38 hektarų ploto senamiesčio teritorija, jų poreikis siekia 200 mln. eurų. Projektą pristatė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Beje, vieną iš šio projektų dalių jau ėmėsi įgyvendinti Klaipėdoje registruota bendrovė „Memelio miestas“, kuri, perėmusi dabartinę „Laivitės“ teritoriją bei nupirkusi iš jos nekilnojamąjį turtą, šioje vietoje žada sukurti patrauklią visuomeninę erdvę su viešbučiais, barais, restoranais, gyvenamosiomis patalpomis ir kt.

* Jūros teikiamų pramogų ir sveikatingumo kompleksas UNESCO saugomoje teritorijoje

Šio projekto tikslas – pramogų, poilsio ir sporto zona paversti Smiltynę, jo ašis – Lietuvos jūrų muziejus ir Delfinariumas bei delfinų terapijos centras. Planuojama teritorija siekia 794 hektarų plotą, investicijų poreikis – 21 mln. eurų. Projektą pristatė Klaipėdos miesto savivaldybė.

* Universali arena tarptautiniams renginiams

Lietuvai ruošiantis 2011 metais čia vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui, keli šalies didmiesčiai, tarp jų – ir Klaipėda, turi pasirūpinti sporto arenų, kuriose galėtų vykti čempionato varžybos, statyba. Klaipėda investuotojams siūlo pastatyti ir valdyti 5000 paprastų ir 250 VIP vietų universalią areną teritorijoje tarp Taikos ir Baltijos prospektų, Dubysos ir Minijos gatvių. Tokiai arenai pastatyti reikia apie 13 mln. eurų. Projektą pristatė Klaipėdos miesto savivaldybė.

* Pajūrio tramvajus

Investuotojams siūloma prisidėti prie maždaug 50 kilometrų ilgio tramvajaus linijos tiesimo nuo Tarptautinės jūrų perkėlos iki Tarptautinio Palangos oro uosto. Planuojama, jog šiam projektui prireiks 450-570 mln. eurų valstybės, savivaldybių bei privačių investuotojų lėšų. Projektą pristatė bendradarbiavimo sutarties „Qattro“ partneriai – Klaipėdos miesto bei rajono, Palangos bei Neringos savivaldybės.

* Pramoginių uostų tinklas

Siūloma investuoti į maždaug 120 kilometrų ilgio Kuršių marių bei Baltijos jūros pakrančių ruože išsidėsčiusias prieplaukas ar nedidelius uostelius bei sukurti pramoginių uostelių tinklą. Projektą pristatė bendradarbiavimo sutarties „Qattro“ partneriai. Jo rėmuose kaip šviežia idėja pristatyta ir Girulių salos vizija. Jūroje, 200 metrų atstumu nuo paplūdimio, siūloma supilti dirbtinę salą, kurioje būtų ne tik mažųjų laivų ar jachtų uostelis, bet ir laisvalaikio kompleksas su dengtu baseinu, SPA centrais, koncertų salėmis, kavinėmis, kazino ir pan. Toks projektas vertinamas 400 mln. eurų.

Buvusios militaristinės zonos pavertimas žinių zona

Pirminiai šio projekto tikslai – Klaipėdos universiteto miestelio, buvusių sovietų armijos kareivinių, teritorijoje sukurti unikalia viešąją erdvę su rekonstruotais esamais ar naujais pastatais, pritaikytais kultūrai ir akademinei veiklai, pastatyti amfiteatrą, studentų klubą, turizmo informacijos centrą, sukurti infrastruktūrą neįgaliųjų mokymuisi, įkurti mokslinių tyrimų centrą, sporto kompleksą su 50 metrų ilgio uždaru baseinu, stadionu, sporto salėmis, taip pat – įkurti jaunimo hostelių tinklą, įrengti konferencijų salę ir kt. Šio projekto investicijų poreikis – 133 mln. eurų. Plėtotojas – Klaipėdos universitetas.

Multifunkcinis pastatas miesto centre

Privatus projektas, pagal kurį uostamiesčio Mažvydo alėjos ir Herkaus Manto gatvės sankryžoje, vietoje buvusio pastato vaiduoklio, turėtų atsirasti multifunkcinis pastatas su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Iš 10 tūkst. kvadratinių metrų numatyto patalpų ploto 6,5 tūkts. būtų skirta butams, 3,5 tūkst. – komercijai. Leidžiamas pastato aukštis – 7 aukštai, investicijų poreikis – 15 mln. eurų. Projektą pristatė sostinės bendrovė „Realtus“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.