Šį pavasarį Neringos gamtosaugininkai planuoja ryžtis netikėtam eksperimentui – Juodkrantės kormoranų kolonijos pašonėje, medžių viršūnėse suvešės blizgančių oro balionų „sodas”.
Ornitologai „Vakarų ekspresui” sakė, kad taip bus siekiama atbaidyti naujose vietose lizdus pradėjusius sukti kormoranus, kurių pernai Juodkrantėje perėjo apie 2,7 tūkst. porų.
Galima paukščių gripo grėsmė įprastam mokslininkų darbui žuvėdrų sparnuočių kolonijoje didesnės įtakos neturės.
Stebėti nedraus
Aplinkos ministerija yra paruošusi bei perdavusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo tvarkos aprašą.
Nors juodaplunksniai sparnuočiai į Neringą grįš tik po kelių savaičių, mokslininkai jau dabar suka galvas, kokių priemonių populiacijai reguliuoti šiemet imtis.
Kadangi šalį yra sukausčiusi galimo paukščių gripo protrūkio baimė, kormoranų kolonijos monitoringo darbus ornitologams teks derinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais.
Pasak minėtos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus direktoriaus pavaduotojos Nijolės Kazlauskienės, jau šį pavasarį šalia Juodkrantėje esančios kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelės turėtų būti pastatytas įspėjamasis stendas lankytojams.
„Jame bus informacija apie paukščių gripą, galimybes juo užsikrėsti, apsaugos priemones. Tačiau Neringos svečiai galės eiti stebėti kormoranų, tai bus jų reikalas. Mokslininkai puikiai žino, kas yra paukščių gripas, todėl jie patys nuspręs, kokių priemonių imtis. Mes jiems ornitologinio darbo netrukdysime”, – mūsų dienraščiui sakė N. Kazlauskienė.
KNNP direktorės pavaduotojas gamtos ir kultūros paveldui Albertas Kvietkus teigė, jog dėl paukščių gripo baimės jokių problemų stebint kormoranus nematąs.
„Dar nėra nė vieno atvejo pasaulyje, kad paukščių gripo virusu būtų užsikrėtęs kormoranas”, – sakė jis.
Baidyklės ir balionai
Kormoranų populiacijos reguliavimas yra būtinas pirmiausiai dėl pušų išsaugojimo, mat minėtų paukščių išmatos, kuriose gausu rūgšties, naikina medžius.
Nereguliuojama populiacija gali išstumti greta perinčius Neringos simboliniu paukščiu laikomus pilkuosius garnius bei sunaikinti didelius plotus medžių, kurie nudžiūva.
Todėl pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką kasmet kormoranų populiacija yra reguliuojama paukščiams neleidžiant plėsti savo valdų ir užimti naujų sveikų medžių plotų.
Pernai kaip viena iš kormoranų atbaidymo priemonių buvo naudojamos ant žemės, šalia bepradedančių sukti lizdų pastatytos baidyklės, kurios paukščiams turėjo priminti žmones.
Šiemet jų taip pat bus neatsisakyta, tačiau KNNP vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė informavo, kad planuojama naudoti dar vieną atbaidymo priemonę – oro balionus.
„Naudosime vaikiškus, blizgančiu paviršiumi oro balionus, kuriuos į medžių lajas paleisime nuo žemės. Taip tikimės atbaidyti į naujus plotus lizdų sukimui besitaikančius kormoranus. Žiūrėsime, ar ši priemonė pasiteisins, nes Europoje ji jau buvo naudota, tačiau retai”, – „Vakarų ekspresui” sakė ornitologė.
Blizgančių balionų „akcija” galėtų prasidėti balandžio viduryje, kuomet didieji kormoranai pradeda sukti lizdus.