Dauguma žmonių suvokia neigiamas stiprios dehidratacijos pasekmes – šilumos smūgis, konvulsijos. Tačiau ir nuolatinė nedidelė dehidratacija taip pat pavojinga sveikatai. Drėgmės stygius „išsiurbia gyvybinę energiją”, sukelia galvos svaigimą, nuovargį ir dirglumą.
Vanduo sudaro daugiau kaip 60 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Visų organizmo sistemų veikla, pradedant energijos susidarymu ir apykaita, baigiant raumenų bei sąnarių funkcijomis, priklauso nuo optimalaus organizmo skysčių kiekio.
Vašingtono (JAV) dietologės Susanos M. Kleiner nuomone, nuolatinis skysčių trūkumas maždaug 1-2 proc. kūno svorio (lėtinė lengva dehidratacija) ilgainiui gali paveikti psichinį ir fizinį darbingumą, raumenų vystymąsi bei funkcijas, sutrikdyti sveikatą.
Praneša ne vien troškulys
Daugelis žmonių mano, kad atsigerti ir atgauti karštą dieną prarastą skysčių kiekį reikėtų tik tada, kai pradeda kamuoti troškulys.
Iš tikrųjų troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos simptomas. Jeigu jus troškina, vadinasi, organizmo normaliam funkcionavimui jau katastrofiškai trūksta skysčių.
Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti
* silpnumas
* dingęs apetitas
* paraudusi oda
* deginimas skrandžio srityje
* galvos skausmas
* galvos svaigimas
* džiūstanti burna
* sausas kosulys
* karščio netoleravimas
* tamsus stipraus kvapo šlapimas.
Nulemia ir skonis
Vandens balansą organizme padėtų išlaikyti aštuonios aštuonių uncijų (uncija – 28,3 g) stiklinės kasdien. Tačiau tokio vandens kiekio pakanka ne visiems.
Gausiai prakaituojantieji, daug sportuojantieji turėtų gerti dažniau ir daugiau. Fiziškai aktyviems žmonėms patartina kasdien išgerti 9 ar net 11 stiklinių vandens, nes kasdien prarandama apie 10-12 stiklinių skysčio, kurį būtina kompensuoti.
Norėdami tiksliau nustatyti reikalingą skysčių kiekį, savo svorį padalinkite perpus – gausite kasdien suvartotiną skysčių kiekį uncijomis. S. Kleiner nuomone, nesvarbu, kokį vandenį gerti – vandentiekio ar iš parduotuvėje pirktų butelių, negazuotą ar su burbuliukais. Svarbiausia pasirinkti gėrimą pagal savo skonį, nes būtent tai lemia, ar išgersime tiek, kiek reikalauja mūsų kūnas, ar vos sudrėkinsime burną priversdami organizmą trokšti.
Gerti – pagal planą
Amerikietė gydytoja S. Kleiner rekomenduoja greta mitybos plano sudaryti ir specialų gėrimo planą. Jis gana paprastas:
* Pirmąją stiklinę vandens išgerkite tik atsibudę.
* Buteliuką visada turėkite po ranka, kad bet kada galėtumėte numalšinti troškulį.
* Kuo daugiau valgykite šviežio, sultingo maisto – vaisių, daržovių. Kasdien užkandžiaudami penkis kartus, iš maisto produktų galite gauti net iki keturių stiklinių vandens.
* Gerkite ne tik vandens, bet ir šviežių vaisų ar daržovių sulčių, žolelių arbatos. Tokie gėrimai įskaičiuojami į bendrą suvartotinų skysčių kiekį. Troškuliui malšinti nelabai tinka kofeino turintys gėrimai. Daugiau kaip trys kavos puodeliai, stipri juodoji arbata, alkoholis tik padidina skysčių trūkumą.
* Jeigu sportuojate, likus dviems valandoms iki treniruotės patartina išgerti dvi stiklines vandens. Mankštindamiesi turėtumėte gurkšnoti kas 15-20 minučių, nes gausiai prakaituojant prarandama labai daug skysčių. Ilgiau kaip valandą trunkančios treniruotės metu galima atsigaivinti specialiai sportininkams skirtais gėrimais.
Svarbu nepadauginti
Kas per daug, tas – nesveika. Ši taisyklė galioja ir vandeniui.
Per didelis skysčių kiekis valgant sutrikdo virškinimą. Rekomenduojama gerti 30 minučių prieš valgį ir 60 minučių po valgio.
Per didelis skysčių kiekis fizinių pratimų metu sumažina natrio kiekį organizme, o tai gali sukelti pavojų gyvybei.
Prisiminkite, kad šios skysčių vartojimo rekomendacijos tinka sveiką širdį ir inkstus turintiems žmonėms, esant optimaliai aplinkos temperatūrai.
Taigi gerkite į sveikatą.