Dar viena tragedija Lenkijos keliuose

Susidūrus dviem vilkikams, juos vairavę lietuviai žuvo vietoje

Šeštadienio rytą Lenkijos kelyje Baltstogė-Augustavas įvykusi tragiška vilkikų avarija pasiglemžė dviejų lietuvių vairuotojų gyvybę. Skaudi eismo nelaimė, kurioje kaktomuša susidūrė dvi sunkiasvorės transporto priemonės, įvyko tarptautinio kelio atkarpoje netoli Chorodniankos vietovės.

Teigiama, kad avarija šeštadienio rytą, apie 8.15 val. Lietuvos laiku, įvyko visiškai tiesioje kelio atkarpoje Štabinas-Suchovolia, netoli Augustavo. Iš Lietuvos į Vokietiją medieną gabenęs „Iveco” markės sunkvežimis, važiuodamas Baltstogės link, dėl kol kas nežinomų priežasčių išlėkė į priešingą eismo juostą ir susidūrė su „Volvo” markės vilkiku. Pastarasis vežė maisto produktus ir judėjo nuo Varšuvos pusės Lenkijos-Lietuvos pasienio link. Mašinoms susidūrus tiesiog kaktomuša, abu vairuotojai žuvo vietoje. Nuo smarkaus smūgio vilkikų kabinos buvo sumaitotos nebepataisomai.

Vakar „Kauno dienos” kalbintų Sokulkos miesto policijos budėtojų teigimu, vilkikų avarija buvusi itin sudėtinga. Pareigūnai patikino, kad eismo nelaimės aplinkybės tiriamos, todėl tragedijos priežastys dar nėra aiškios. Paklausti, kada velionių kūnus ketinama pargabenti į Lietuvą, policininkai negalėjo atsakyti.

Lygiai taip Lenkijos teisėsaugininkai nesiėmė kategoriškai tvirtinti, ar avarijos priežastimi galėjo būti techninis gedimas, viršytas greitis, ar kuris nors vairuotojas dėl pernelyg didelio nuovargio užsnūdo prie vairo.

Pastaroji versija yra labiausiai tikėtina, todėl šiuo metu intensyviai tikrinama. Taip pat neatmetama, kad sunkiasvorės transporto priemonės iki susidūrimo judėjo didesniu greičiu nei leidžiama tragedijos vieta tapusioje kelio atkarpoje.

Šeštadienio popietę kaimyninės šalies teisėsaugininkai išsiaiškino, kad į priešingą kelio pusę išlėkusį „Iveco” markės vilkiką vairavo 37-erių Virgilijus Zaborskas, o prie „Volvo” vairo sėdėjo 55 metų Josifas Radinas. Abiejų žuvusiųjų palaikai iškart po nelaimės nuvežti į Baltstogės teisminės medicinos akademiją.

Tolimųjų reisų vairuotojai, išgirdę apie pastarąją nelaimę, buvo kone vieningos nuomonės, esą vienas vairuotojų galėjo užmigti prie vairo. Labiau tikėtina, kad taip galėjo atsitikti į priešpriešinio eismo juostą išlėkusio „Iveco” vilkiko vairuotojui.

Prisistatyti nepanorę vyriškiai pasakojo, kad pastaruoju metu į vairuotoją daugelyje pervežimo bendrovių žiūrima kaip į nenuilstantį darbuotoją. Taisyklės numato, kad iš tolimos kelionės grįžęs darbuotojas privalo pailsėti, tačiau pastaruoju metu ši problema nesunkiai išsprendžiama: transporto bendrovių vadovai parašo fiktyvią pažymą, esą vairuotojas iki kelionės dvi savaites ilsėjosi, ir jau kitą dieną vėl siunčia jį į kitą kelionę. Negana to, vairuotojai prisipažįsta neretai viršijantys leistiną greitį, nes antraip nespėtų įvykdyti darbdavio reikalavimų pasiimti krovinį reikiamu laiku ir spėti jį pristatyti į nurodytą vietą.

Dėl tos pačios priežasties jie neretai būna priversti ir nesustoti poilsiui: „Važiuoti nemiegojus tenka net po kelias paras iš eilės. Tachografų parodymus, kuriuose fiksuojamas mūsų darbo ir poilsio laikas, tokiais atvejais geriau tiesiog išmesti, o policijai sumokėti kelis šimtus zlotų. Antraip bauda siektų tūkstantines sumas”.

Dar sudėtingesnės vilkikų su šaldytuvais vairuotojų darbo sąlygos. Jie gabena maisto produktus, todėl vėlavimas bendrovėms kainuoja kur kas daugiau, o visi nepritekliai po to vis tiek būna kompensuojami iš vairuotojų atlyginimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.