Sergantys onkologinėmis ligomis mūsų krašto gyventojai jau kitų metų pradžioje galėtų sulaukti daugiau dėmesio ir paramos. Valdininkams pritarus projektui ir skyrus žemės sklypą, pranciškonų ordino vienuoliai savo lėšomis Klaipėdoje įsteigtų Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centrą.
Statys negreitai
Kretingos vienuolyno broliai pranciškonai dar prieš kelerius metus susirūpino, kad onkologinėmis ligomis sergančių žmonių mūsų regione grėsmingai daugėja, o įvairiapusiškos pagalbos jiems suteikiama nepakankamai. Dėl didžiulio pacientų srauto medikai perkrauti darbu, o pacientams tenka patiems po kruopelytę rinkti informaciją apie savo ligą, neretai – nepagydomą, mokytis su ja gyventi.
Anot pranciškonų provinciolo brolio Sigito Benedikto Jurčio, jeigu uostamiesčio valdininkai šiemet panaudos pagrindais skirtų žemės sklypą netoli Klaipėdos ligoninės onkologijos departamento, iki kitų metų rudens čia iškiltų nedidelis vieno aukšto kompleksas su vienuolynu, kuriame prieglobstį, užuojautos ir paramos rastų tiek piktybinių navikų kamuojami Vakarų Lietuvos gyventojai, tiek dėl artimųjų ligos kenčiantys ir jiems padėti trokštantys ligonių giminės ir draugai.
Birželio pradžioje vykusiame Klaipėdos miesto tarybos teritorijų planavimo komiteto posėdyje, kuriam vadovavo Urbanistinės plėtros komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila, pranciškonų sumanymui ir pagal detalųjį planą suformuoto žemės sklypo skyrimui buvo pritarta. Anot valdininko, beliko sulaukti Vyriausybės pritarimo. Tam prireiks maždaug pusmečio.
Padės ir vaikams
Kunigas B. S. Jurčys pasakojo, kad vėžiu sergančius žmones pranciškonai globoja jau penkerius metus.
Į Kretingos vienuolyną savo skausmu pasidalyti reguliariai atvyksta per pusšimtį sergančiųjų iš visos Klaipėdos apskrities. Vienuoliai neretai ne tik suranda tinkamų žodžių nevilties apimtiems žmonėms paguosti, bet ir surenka pinigų brangiems vaistams, kelionei pas sostinės onkologus.
„Tęsiame savo pirmtakų, viduramžiais besikūrusių šalia atstumtųjų raupsuotųjų, misiją padėti žmonėms atgauti viltį pasveikti ir sugrįžti į visuomenę, visavertį gyvenimą. Matome, kad būdami kartu su nelaimės broliais sergantieji vienas iš kito semiasi jėgų kovoti su vėžiu”, – sakė provincijolas.
Į būsimąjį Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centrą panašių įstaigų veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pranciškonas pažymėjo, kad uostamiesčio centras bus vienintelis, kuriame dėmesio ir paramos sulauks ne tik suaugusieji vėžininkai, bet ir piktybiniais navikais sergantys vaikai.
Tikisi bendradarbiauti
Pagal vienuolių sumanymą Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centre sergantieji galės bendrauti ir spręsti jiems aktualias problemas ne tik tarpusavyje ar su dvasininkais. Tikimasi, kad į pagalbos ligoniams procesą įsitrauks ir medikai.
„Specialistai galėtų suteikti naujausių žinių apie onkologinių ligų gydymą, pakonsultuoti sergančiuosius sveikos gyvensenos, mitybos bei kitais klausimais. Nemanau, kad gydytojams būtų sudėtinga skirti kenčiantiems žmonėms kokią valandą dvi savo laiko,” – svarstė B. S. Jurčys.
Kunigo teigimu, bene labiausiai sergantiesiems reikėtų psichikos sveikatos specialistų pagalbos – kai kurie žmonės itin sunkiai susitaiko su juos užklupusia nelaime.
Apskritis – ketvirta
Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis būsimojo centro idėją vertina teigiamai. Kasmet šioje gydymo įstaigoje apsilanko daugiau kaip 30 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių.
„Dėmesio ar informacijos ligoniams netrūksta– tuo rūpinasi ir gydytojai, ir onkologinių ligonių sąjunga, tačiau rūpybos niekada nebus per daug. Globoti ligonius nėra gydytojų funkcija, tuo gali pasirūpinti pranciškonai. Mūsų bendras tikslas – padėti žmogui. Manau, specialistų konsultacijų ligoniai tikrai sulauks”, – teigė vadovas.
Tiek Vakarų Lietuvoje, tiek kituose šalies regionuose nuo piktybinių navikų kenčiančių ir mirštančių žmonių vis daugėja. Pagal sergamumą vėžinėmis ligomis Klaipėdos apskritis užima ketvirtą vietą.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, pernai piktybiniai navikai buvo diagnozuoti 7 763 moterims ir 8 182 vyrams. 2004 m. vėžys nusinešė 4 910 vyrų ir 3 886 moterų gyvybes. Moteris daugiausiai kamuoja krūties, odos ir gimdos kaklelio, vyrus – priešinės liaukos, plaučių, šlapimo pūslės bei inkstų, tiesiosios žarnos vėžys.
Julija Gural