Lietuvos krikščionys demokratai, vadovaudamiesi LR Civiliu kodeksu, kuris numato, kad prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į teismą, 2006-02-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami inicijuoti Darbo partijos veiklos tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą.
Prašyme LKD pirmininkas Valentinas Stundys ir LKD valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė abejojo, ar Darbo partija, išplatindama informaciją apie privačios įmonės, valdomos jos vadovo, ekonominę plėtrą, netenkino Darbo partijos vadovo p. V. Uspaskich ekonominių interesų reklamuojant Koncerno – UAB „Vikonda” veiklą. Taip pat prašyta ištirti , ar Darbo partija nevykdė neleistinos veiklos, kai spaudoje buvo paskelbti faktai apie Darbo partijos specialios grupės kūrimą, kuri rūpintųsi, kad kuo daugiau partijos narių būtų įdarbinta valstybės tarnyboje. Galiausiai Lietuvos krikščionys demokratai, primindami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad tuometinis Ūkio ministras ir Seimo narys V. Uspaskich neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nerimavo, kad p. V. Uspaskich neišvengia situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja pačios partijos, t.y. juridinio asmens interesams, pažeidžia lojalumo ir sąžiningumo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu reikalavimus.
Kovo 17 d. Lietuvos krikščionys demokratai iš Generalinės prokuratūros gavo atsakymą, kuriame atsisakoma pradėti Darbo partijos veiklos tyrimą.
LKD pirmininkas Valentinas Stundys apgailestauja, kad prokuratūros atsakyme minimi vien teisiniai niuansai, leidžiantys prokurorams išvengti siekio imtis konkretesnių veiksmų, išsklaidant ar patvirtinant LKD kreipimesi minėtus faktus dėl Darbo partijos bei jos lyderio veiksmų ir viešojo intereso pažeidimo.
Kaip pažymi LKD valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, prokuratūra atsisakė inicijuoti Darbo partijos veiklos tyrimą dėl to, kad nėra pakankamai faktų, suteikiančių teisę pradėti tyrimą, be to, Darbo partija minėtais veiksmais nepažeidė viešojo intereso. Tenka tik apgailestauti, kad įstatymuose tinkamai neapibrėžiama viešojo intereso sąvoka, todėl nenustatyta aiškios ir nedviprasmiškos pareigos teisėsaugos institucijoms pradėti tyrimą. Aiškaus viešojo intereso sąvokos apibrėžimo teisės aktuose pasigedo ir LR Seimo Antikorupcinės komisijos 2003 04 09 išvada: „Dėl viešojo intereso gynimo civiliniame procese”.
Turėdami Generalinės prokuratūros atsakymą, Lietuvos krikščionys demokratai nori atsakyti ir į Seimo pirmininko Artūro Paulausko spaudoje pareikštą nuomonę, kad prokurorams Darbo partiją apskundę krikdemai kreipėsi ne tuo adresu. Generalinės prokuratūros atsakymas aiškiai rodo, kad tokio pobūdžio prašymas ir jo tyrimas patenka į prokuratūros kompetenciją: priešingu atveju, Generalinė prokuratūra privalėjo per 5 dienas persiųsti prašymą Seimo pirmininko siūlytai institucijai – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Be to, Teisingumo ministerijos nuostatose nėra numatytos funkcijos, kad ji vykdo politinių partijų veiklos priežiūrą bei stebėseną.
LKD manymu, Seimo pirmininkas paprasčiausiai išreiškė solidarumą su valdančiosios daugumos partneriais ir netiesiogiai galėjo siekti daryti spaudimą Generalinei prokuratūrai: „Iš tiesų gan keistokai atrodė A. Paulausko siūlymas kreiptis į Darbo partijos nario Gintaro Bužinsko vadovaujamą Teisingumo ministeriją, prašant ištirti Darbo partijos veiklą. Kokių veiksmų bei rezultatų būtų galima tikėtis iš politizuotos struktūros, nebent tik jo atstovaujamos partijos teisinimo ir gynimo?” – teigia Valentinas Stundys.
Manome, kad egzistuojanti tiek teisinė, tiek politinė sistema leidžia Lietuvoje plačiai klestėti pačiam įvairiausiam politikų cinizmui, o visuomenės intereso niekas ne tik negali, bet ir visiškai nenori ginti.
Lietuvos krikščionys demokratai, atkreipdami dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra tinkamai ginamas viešasis interesas, pažymi, kad kreipsis į Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami kuo skubiau įstatyme nustatyti aiškią viešojo intereso sąvoką bei tikslinti Politinių partijų įstatymą, kuriame turi būti nustatytos ne tik politinių partijų steigimas ir teisės, bet taip pat pareigos ir atsakomybė už viešojo intereso pažeidimus.