Ar Gintaro Petriko pargabenimas į Lietuvą padėtų atskleisti kokias nors EBSW veiklos ar politikų paslaptis?

Ar Gintaro Petriko pargabenimas į Lietuvą padėtų atskleisti kokias nors EBSW veiklos ar politikų paslaptis?

Vaidmuo per daug sureikšminamas

Algis Rimas, Seimo komisijos EBSW veiklai ištirti pirmininkas: – Mūsų komisija turi jam klausimų. Pavyzdžiui, norėtume pasitikslinti kai kurias G.Petriko paskleistas žinias apie tai, jog EBSW neva kažkam mokėjo papildomus atlyginimus. Norėtume išsiaiškinti, ar čia tikras reikalas, ar jis gali tai įrodyti dokumentais. Taip pat yra klausimų dėl Jaroslavo Banevičiaus pareiškimo, kad per 1992 metų rinkimus į Seimą G.Petrikas apmokėjo Lietuvos demokratinės darbo partijos informacinių lapelių spausdinimą – neva G.Petrikas už juos apie 20 tūkstančių dolerių sumokėjo. Mus domina kiekvienas naujas faktas, kurį galėtume sugretinti su mūsų jau turima informacija.

Tačiau reikėtų abejoti, ar sužinotume absoliučiai naujų dalykų, kurie situaciją apverstų aukštyn kojomis ir parodytų įvykius kitokius, nei jie yra nušviesti prokuratūros turimoje medžiagoje.

Mes savo tyrimo išvadoje rašėme, kad policija ir Generalinė prokuratūra turėtų užsiimti EBSW pinigų ir objektų paieška. Aš tikiuosi, kad G.Petriko sugrąžinimas ir jo parodymai galėtų prie to prisidėti. Gal tuomet teismo keliu būtų galima sutvarkyti taip, kad tie objektai būtų parduoti ir gautais pinigais bent iš dalies kompensuoti žmonių patirti nuostoliai.

G.Petriko vaidmuo per daug sureikšminamas. Jis dabar dažnai įvardijamas pagrindiniu asmeniu, atsakingu už tų milijonų pasisavinimą. Tačiau turima informacija rodo, kad tie pinigai buvo visiems bendrininkams dalijami į kairę ir į dešinę. Tad nereikėtų sureikšminti G.Petriko asmens, bet ir visiškai nekreipti dėmesio į jį irgi būtų neteisinga.

O kai dėl jo pareiškimų apie politikus ir jų sąsajas su EBSW, tai jeigu jis turi informacijos, tikriausiai pateiks ją. Bent jau taip jis pažadėjo spaudoje. Na, o teisėsaugos institucijos šią informaciją galės patikrinti ir išsiaiškinti, ar jis šmeižia, ar galbūt siekia kokio kitokio tikslo. Gali būti taip, jog G.Petrikas tokias žinias skleidžia, norėdamas Amerikos teismus įtikinti, kad jam gali būti nesaugu Lietuvoje, ir sulaukti jam palankaus galutinio teismų sprendimo.

EBSW problemos turėjo būti sprendžiamos anksčiau

Kazimieras Motieka, advokatas, ginantis G.Petriko interesus Lietuvoje:

– Žinoma, kad jokių stebuklų sugrąžinus G.Petriką į Lietuvą įvykti negali. Dabar gi stengiamasi įpiršti mintį, kad kai bus atvežtas G.Petrikas, čia išsispręs visi dalykai, atsiras visi pinigai – iš žemės bus iškasti – ir visi bus patenkinti, o G.Petrikas ilgus metus sėdės kalėjime.

Pagal ekstradicijos sutartį su JAV, Lietuvos pusė turėjo nurodyti, dėl kokių nusikaltimų G.Petrikas prašomas išduoti. Ir tai turėjo būti nurodyta detaliai. Keista, bet prašyme išduoti apie šituos įsiskolinimus neparašyta nė žodžio. Ten kalbama tik apie LVKB privatizavimą ir apie tai, kad G.Petrikas, būdamas to banko tarybos pirmininku ar tarybos nariu, davė nurodymus išduoti vieną ar kitą paskolą, kurios vėliau nebuvo sugrąžintos. Bet, pagal Lietuvos komercinių bankų įstatymo nuostatas, nei tarybos narys, nei tarybos pirmininkas neturi jokių teisių vadovauti finansiniams banko reikalams ir jo nurodymai, net jeigu jie būtų, yra lygūs nuliui.

Man atrodo, kad būtent dėl to JAV taip ilgai delsė išduoti G.Petriką, kadangi tai, kas jam inkriminuojama, yra ant nusikaltimo nebuvimo ir civilinės teisės ribos. Amerikiečiai į šitokius dalykus žiūri labai atsargiai. Kadangi iš Lietuvos pusės buvo daromas labai didelis spaudimas, galbūt dėl to ir buvo galų gale priimtas sprendimas, kad jis būtų išduotas Lietuvai. Vis dėlto teismo procesas dar nesibaigė ir dar nežinia, ką pasakys aukštesnės instancijos teismai. Jeigu jie nuspręs, kad tai civilinės, o ne baudžiamosios teisės sritis, jie, žinoma, atsisakys G.Petriką išduoti.

EBSW problemos turėjo būti sprendžiamos seniai, gerokai anksčiau, kai buvo pradėtas realizuoti jo turtas per bankroto procedūrą, o ne kažkada, kai bus sugrąžintas G.Petrikas. Labai įdomu, kas tą turtą pirko, kiek už jį mokėjo ir kur dabar yra tie pinigai, kurie priklauso žmonėms. Jų nėra, žmonės iki šiol nėra skolų atgavę, nors turto buvo keturis ar penkis kartus daugiau nei įsiskolinimų. Problema ta, kad šitą turtą pardavinėja ne pati EBSW, o žmonės, kurie galbūt yra suinteresuoti kitais tikslais, nei grąžinti žmonėms pinigus.

G.Petrikas pasislėpė ne dėl to, kad norėjo pinigus paslėpti. Jis vieną objektą jau buvo spėjęs realizuoti ir dalį pinigų atidavė už skolas, o dalį – žmonėms. Tačiau iš karto po to buvo paskelbtas EBSW įmonių bankrotas. Jau pagal vėliau priimtus įstatymus, bankrotą galima skelbti tuomet, jeigu įsiskolinimo suma yra didesnė nei pusė įmonės turto. Tuo tarpu EBSW įsiskolinimai siekė 80 mln., o turtas – 320 mln. litų. Tai su tokiu turtu buvo galima visas skolas atiduoti. Žinoma, ne iš karto, palaipsniui, pardavinėjant objektus varžytinėse. Bet tuomet kažkas norėjo pasinaudoti tokia proga ir labai puikiai ja pasinaudojo, kad perimtų visą EBSW sukauptą turtą į savas rankas.

Parodymai visiškai nedomina

Gintaras Plioplys, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl lėšų iššvaistymo Lietuvos valstybiniame komerciniame banke (LVKB):

– G.Petrikui yra suformuluoti konkretūs kaltinimai dėl LVKB turto. G.Petriko sugrąžinimas į Lietuvą yra susijęs su jo atsakomybės klausimo išsprendimu ir ne daugiau. Ir manęs visiškai nedomina jo galimi parodymai. Sakau tai tiesiai šviesiai, nes jo parodymai yra reikšmingi tik jam pačiam – tik jam senaties terminas nuo nusikaltimo padarymo meto dar nesuėjęs. Visiems kitiems šis terminas pasibaigė.

Gali G.Petrikas čia šnekėti, papilti kad ir kažin ką – jis tuo gali sudominti tiktai žurnalistus arba dar politikus, bet ne mane. Todėl nėra reikalo tuščiai burną aušinti.

* Skaičiai * Faktai * Citatos

* Praėjusį pirmadienį, kovo 13 d., JAV Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismas nusprendė išduoti Lietuvai šiuo metu Amerikoje kalinamą bankrutavusio EBSW koncerno buvusį vadovą Gintarą Petriką. Tiesa, G.Petrikas turi teisę šį teismo sprendimą per 60 dienų apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Tokio skundo nagrinėjimas, įvairių pareigūnų nuomone, galėtų užtrukti dar metus ar ilgiau.

* JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai G.Petriką sulaikė dar 2004-ųjų gegužę. Lietuvos generalinė prokuratūra tuomet iš karto į JAV išsiuntė prašymą sugrąžinti G.Petriką į tėvynę. Bankrutavusio EBSW koncerno vadovas slapstėsi nuo 1997 m., kai pabėgo iš namų arešto Kaune. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, šiuo metu G.Petriko pavardė figūruoja dviejuose dideliuose ikiteisminiuose tyrimuose: vienas jų – dėl 111 mln. litų iššvaistymo buvusiame LVKB, o kitas – dėl 80 mln. litų vertės indėlių pasisavinimo iš IAB „Kauno holdingo kompanija”.

* Kovo pradžioje G.Petrikas per Lietuvos žiniasklaidą paskleidė informaciją, jog praėjusį dešimtmetį EBSW mokėjo atlyginimus keliems aukštiems valstybės pareigūnams ir artimai bendravo su tuometiniais aukščiausio lygio politikais. Šie pareiškimai sukėlė nemažą sumaištį šalies politiniame gyvenime ir paneigimų laviną.

* Buvęs finansų ministras, o dabar Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas paneigė gaudavęs pinigų iš EBSW ir dalyvaudavęs LVKB akcininkų susirinkimuose. R.Šarkinas pareiškė esąs apšmeižtas ir pažadėjo dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tuometinis šalies Prezidentas, o dabar premjeras Algirdas Brazauskas teiginį, jog G.Petrikas su juo derino Kazio Ratkevičiaus kandidatūrą į centrinio banko vadovus, pavadino anekdotu ir pareiškė G.Petriko išvis nepažįstąs. Buvęs premjeras Adolfas Šleževičius paneigė G.Petriko teiginį, jog tarp jų buvo geri santykiai ir vyko bendradarbiavimas.

Tuo tarpu G.Petrikas, reaguodamas į šiuos pareiškimus, paskelbė, jog galės pateikti įrodymų, kad aukšti valdininkai buvo „pasodinti ant atlyginimo”, kurį už koncernui palankius veiksmus mokėjo EBSW.

* Praėjusį antradienį Seimas nepatvirtino parlamentinės komisijos, nagrinėjusios EBSW veiklą, tyrimo išvadų. Tiek pačios komisijos nariai, tiek didžioji dalis parlamentarų pareiškė nuomonę, kad metus vykęs tyrimas turėtų būti pratęstas iki liepos 1 d. Pratęsto tyrimo metu turėtų būti apklaustas G.Petrikas, su kuriuo komisija iki šiol nebandė susisiekti. Jeigu bankrutavusio EBSW koncerno prezidentas iki to laiko nebus pargabentas į Lietuvą, komisija ketina jam klausimus pateikti raštu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.