Vis daugiau įmonių laiku sumoka socialinio draudimo įmokas, nors kai kurias bendroves tebeslegia delspinigių našta
Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Kaune padidėjo 200 litų, iki 1194 Lt, tačiau šalies vidurkio dar nepasiekė. Didėjantis darbo užmokestis padidino ir „Sodros” Kauno skyriaus gautas pajamas, nors įmonių bankrotai vis dar atneša nemažai nuostolių.
Pajamas didina darbo jėga
Statistika skelbia, kad Kaune nedarbas mažėja ir kasmet įdarbinama vis daugiau bedarbių. Vis dėlto dirbančių kauniečių ir rajono gyventojų pastaruosius penkerius metus padaugėjo nežymiai ir bendras skaičius sustojo ties 200 tūkstančių. Tiek žmonių yra pasirašę darbo sutartis ir moka „Sodrai” socialinio draudimo įmokas, kurių kasmet surenkama vis daugiau. Dar apie 7 tūkst. gyventojų dirba individualiai su verslo liudijimais ir užsitikrina tik minimalias socialines garantijas.
„Sodros” Kauno skyriaus direktorius Antanas Baranauskas, susitikęs su verslininkais ir Savivaldybės atstovais, konstatavo, kad „Sodros” pajamas didina ne tik nemažėjančios darbuotojų gretos, bet ir augantis darbo užmokestis.
Apdraustųjų socialiniu draudimu labiausiai buvo sumažėję 1996-aisiais, kai jų priskaičiuota tik 156 tūkstančiai.
„Kaip žinia, tuo metu buvo itin dideli šešėlinės ekonomikos mastai, daug žmonių dirbo nelegaliai, įmonės ieškojo būdų, kaip išvengti mokesčių ir nemokėti socialinio draudimo įmokų”, – aiškino Kauno skyriaus vadovas.
Skolininkams gresia sankcijos
Prieš dešimtmetį nemažai bendrovių vėluodavo atsiskaityti „Sodrai”, kuriai iki šiol skolos viršija 100 mln. litų. A.Baranauskas pripažįsta, kad tuo metu skaičiuojami delspinigiai smaugė verslą. 1996 metais vien tik delspinigių įmonėms buvo priskaičiuota 16 mln. litų, po dvejų metų sankcijų suma sumažėjo iki 10 mln. litų. Nemažai šių skolų taip ir liko nesumokėta, nes daug stambių Kauno kompanijų bankrutavo.
Anot A.Baranausko, pernai 85 proc. visų įmonių ir individualiai dirbančių gyventojų laiku atsiskaitė su „Sodra”, tačiau vėluojantiems ilgiau nei porą dienų jau taikomos sankcijos: „Suprantame, kad kai kurios įmonės negali subalansuoti finansinių srautų, todėl į vėlavimą kelias dienas žiūrime atlaidžiau”.
Pastaraisiais metais skolininkams kasmet priskaičiuojama šiek tiek per 1 mln. litų delspinigių.
„Sodros” Kauno skyrius pernai dėl 1,5 tūkst. skolininkų kreipėsi į antstolius, kad šie išieškotų įsiskolinimus, dar 842 įmonėms dėl tų pačių priežasčių buvo areštuotos sąskaitos bankuose.
Praėjusiais metais iš skolininkų Kaune „Sodra” susigrąžino 24 mln. litų, nors kai kurios įmonės iki šiol pagal grafiką atsiskaitinėja ir mažina susikaupusias skolas. Didžiausi skolininkai – akcinės bendrovės, per daugelį metų nesumokėjusios 59 mln. litų socialinio draudimo įmokų. Beveik perpus mažiau vis dar skolingos uždarosios akcinės bendrovės. Mažiausias skolų šleifas velkasi paskui biudžetines įstaigas, kurios yra nesumokėjusios apie 1,3 mln. litų.
Netikėti bankrotai
Skolų „Sodrai” kasmet su kaupu palieka bankrutavusios kompanijos, kurių žlugimas, kaip pripažįsta A.Baranauskas, būna gana netikėtas ir keliantis nemažai abejonių. Taip staiga prieš porą metų žlugo stiklo fabrikas „Aleksotas”, iki bankroto bylos laiku mokėjęs socialinio draudimo įmokas ir skolas pagal grafiką. Netikėtai bankroto byla pernai buvo paskelbta siuvimo įmonei „Trys sezonai”, „Aviakompanijai Lietuva”.
„Labai dažnai bankrutavusių įmonių vietoje kuriasi naujos įmonės, kurios užsiima ta pačia veikla. Tokioms bendrovėms mes skiriame ypatingą dėmesį, kad scenarijus nepasikartotų”, – tikino A.Baranauskas, pridūręs, kad beveik kiekvienas vidutinės įmonės žlugimas „Sodrai” vidutiniškai atneša 0,5 mln. litų skolų, kurias atgauti galimybės yra ribotos.
Jau beveik prarastos viltys skolas susigrąžinti iš kone 10 tūkst. smulkių skolininkų, kadaise užsiėmusių verslu, kurie slapstosi ir neturi jokio turto.
Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu Kaune yra daugiau kaip 44 tūkst. darbdavių, tačiau iš jų vos pusė moka socialinio draudimo įmokas. Per 20 tūkst. bendrovių ir įmonių yra užfiksuotos tik popieriuje ir realios veiklos nevykdo.
Atlyginimai mokami skaidriau
Didžiausius atlyginimus darbuotojams moka akcinės bendrovės, kuriose iš viso dirba apie 16 tūkst. žmonių, per mėnesį gaunančių apie 1500 litų. Savivaldybės įmonių, kuriose įdarbinta beveik 4 tūkst. darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis siekia 1300 litų. Šiek tiek mažiau – apie 1200 litų – uždirba biudžetinių įstaigų darbuotojai. Vidutiniškai vos po 520 litų uždirba gyventojai, įsidarbinę smulkiose individualiose įmonėse.
2001-2002 metais Kaune vidutinis atlyginimas siekė 800-820 litų, o praėjusiais metais buvo 1194 litų. Vien tik per 2005-uosius vidutinis darbo užmokestis Kaune šoktelėjo 200 litų, tačiau, palyginus su šalies vidurkiu, – 1453 litų, peršasi išvada, kad kauniečiai darbdaviai arba yra linkę taupyti skriausdami darbuotojus, arba dalį atlyginimų moka vadinamuosiuose vokeliuose.
Apie pastarąją tradiciją A.Baranauskas nebuvo linkęs daug diskutuoti. Anot jo, valstybinės institucijos dėjo nemažai pastangų žmones „ištraukti iš juodosios rinkos”, tačiau šiuos procesus greičiau sutvarko natūralūs ekonominiai procesai – atsiradus darbuotojų stygiui, vis daugiau darbdavių nebegali diktuoti savo sąlygų ir yra priversti atlyginimus mokėti skaidriai. Ypač šoktelėjo statybininkams, kelininkams, paslaugų sektoriaus darbuotojams mokamos algos.
„Sodros” Kauno skyriaus vadovas neabejojo, kad šiais metais atlyginimai taip pat turėtų didėti, o kartu daugiau įmokų tikimasi gauti į „Sodros” biudžetą.