Šaltuoju metų periodu valgome mažiau šviežių vaisių ir daržovių, dėl laiko stokos renkamės sausą maistą, neatsispiriame kavos ar arbatos puodeliui su bandele. Visa tai sutrikdo normalią žarnyno veiklą ir sukelia vidurių užkietėjimą. Apie tai pasakoja KMU Gastroenterologijos klinikos gydytojas doc. Gediminas KIUDELIS.
Pirmiausia reikėtų žinoti, kas tai yra vidurių užkietėjimas, – žmonės savo tuštinimąsi vertina labai skirtingai. Yra nustatyti kriterijai: normalus tuštinimasis yra toks, kai žmogus tuštinasi 3 ir daugiau kartų per savaitę ir pats defekacijos aktas nesukelia papildomo diskomforto (stanginimosi, skausmo, sunkaus išsituštinimo).
Vidurių užkietėjimas gali būti kaip kokios nors ligos simptomas (pvz., skydliaukės nepakankamumo, neurologinės ligos, storosios žarnos auglio ir pan.) ir funkcinis ar idiopatinis vidurių užkietėjimas, kai vidurių užkietėjimo priežasties negalima nustatyti. Pastarasis pasitaiko dažniausiai – 70–90 proc. visų atvejų.
Priežastys
Kuo žmogus mažiau geria skysčių, valgo mažiau skaidulų turinčio maisto, kuo mažiau juda dubens ir pilvo preso raumenys, tuo ši problema tampa aktualesnė. Idiopatinis vidurių užkietėjimas dažniau pasitaiko senyvo amžiaus žmonėms – įtakos turi mityba, fizinis aktyvumas.
Vidurius kietina kai kurie maisto produktai. Tai daug kalcio turintys pieno produktai, šokoladas, miltiniai patiekalai, kava.
Jei žmogus valgo labai lengvai virškinamą maistą, kuriame trūksta skaidulų, sudėtingųjų angliavandenių, vartoja daug baltyminių produktų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, į storąją žarną patenka nedaug turinio, išmatų būna labai nedaug, storosios žarnos turinys būna labai sausas ir, aišku, nestimuliuoja žarnyno peristaltikos.
Defekacijos aktui, kaip minėta, labai svarbūs pilvo preso bei dubens raumenys. Seniems žmonėms jie atrofuojasi, būtent dėl to dėl jiems vidurių užkietėjimas pasireiškia dažniau. Atrofuojasi ir lygieji raumenys, tarp jų ir storosios žarnos, nusilpsta, sumažėja jos tonusas.
Profilaktika
Pirmiausia valgyti daugiau maistinių skaidulų turinčio maisto, gerti daug skysčių, mankštinti dubens ir pilvo preso raumenis (daryti atsilenkimus).
Maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, yra šie: daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai, juoda rupių miltų duona.
Stengtis valgyti kuo mažiau miltinių patiekalų – picų, bandelių, sausainių ir pan. Geriau gerti daugiau skysčių; tinka rūgusio pieno produktai.
Jei žmogus negali valgyti vaisių ar daržovių dėl nemalonaus vidurių pūtimo, galima valgyti džiovintus vaisius, kuriuose irgi daug skaidulų.
Gydymas
Pirmiausia reikia išbandyti dietą. Tai reiškia, labai griežtai pakeisti mitybos įpročius. Tą padarius, 90 proc. atvejų vaistų neprireikia.
Jei tai nepadeda, reikia išsiaiškinti, ar vaistai bus vartojami ilgą laiką, ar vidurių užkietėjimas yra tik epizodinis, trumpalaikis, susijęs su gyvenimo būdo ar mitybos pasikeitimu. Pastaruoju atveju galima vartoti daugelį greitai veikiančių ir vaistinėse parduodamų visiems prieinamų preparatų, pavyzdžiui, žarnyno peristaltiką gerinančių, dirginamųjų vaistų – bisekodilio, senos lapų, gutalakso tirpalo. Šie vaistai suveikia greitai ir, vartojant trumpą laiką (5–10 dienų), žalos nepadaro.
Tačiau, jei problema yra lėtinė, labai svarbu pasirinkti nekenksmingą vaistą. Reikia žinoti, kad augaliniai preparatai nebūtinai yra saugūs. Pvz., senos lapai, šaltekšnio žievė, rabarbaro šaknys – tai vaistai, dirginantys žarnų nervinius rezginius. Vartojami ilgą laiką, jie pridaro daug žalos, nuo jų degeneruoja nervų rezginiai, žarna tampa atoniška, atpranta pati dirbti, didėja tolerancija vaistui. Nuo senos lapų atsiranda pseudomelanozė – žarnoje kaupiasi pigmentas pseudomelaninas, kuris, kaip dabar jau įrodyta, didina riziką susirgti polipoze, o polipai yra storosios žarnos vėžio priešligė.
Taigi, atsiradus lėtiniam vidurių užkietėjimui, vertėtų rinktis dviejų grupių preparatų: išmatų turinį didinančių vaistų (pvz., gysločio lapų preparatų – tai ne kas kita, kaip apdorotos maisto skaidulos) arba kai kurių osmosinio tipo vaistų, kurie sujungia vandenį pačioje žarnoje (pvz., makrogolio ar laktuliozės). Šių vaistų veikimas pasireiškia ne taip greitai, bet jie nekenksmingi, nesukelia pripratimo, be to, jų gali vartoti nėščiosios bei vaikai.
Apie laktuliozę
Vidurių laisvinamasis vaistas laktuliozė (Duphalac) – tai sintetinis disacharidas, sudarytas iš galaktozės ir fruktozės. Nors tai paprastos angliavandenių molekulės, gamtoje toks junginys neegzistuoja, ir žmogaus organizmas jo nepasisavina. Slinkdama žarnynu, laktuliozė prisijungia vandens molekules. Taip padidėja išmatų tūris, paskatinama žarnų peristaltika bei tuštinimasis. Laktuliozė skatina „gerųjų” žarnyno bakterijų, t.y. bifidobakterijų ir laktobacilų, dauginimąsi, o jos savo ruožtu teigiamai veikia imuninę sistemą, sudaro nepalankias sąlygas daugintis bakterijoms ligų sukėlėjoms, tarp jų ir salmonelėms.
Laktulioze gydomas lėtinis vidurių užkietėjimas, tinka, kai minkštos išmatos būtinos dėl hemorojaus, po storosios žarnos ar išeinamosios angos operacijų.
Laktuliozė nedirgina nervinių rezginių ir nesukelia skausmingų pojūčių. Jos vartojimas neskatina pripratimo, vadinasi, ilgainiui nereikia didinti vaisto dozių. Laktuliozė nesukelia maisto medžiagų pasisavinimo iš žarnyno sutrikimo.
Jos gali vartoti kūdikiai, žindyvės, vyresnio amžiaus žmonės. Prieš gydant ja kūdikius iki vienerių metų reikėtų pasitarti su gydytoju pediatru.
Esant vidurių užkietėjimui suaugusiesiems laktuliozės (Duphalac) sirupo pirmąsias dvi dienas skiriama po 15–45ml per dieną, toliau – po 10–25 ml per dieną; 7–14 metų vaikams – pirmas dvi dienas po 15 ml per dieną, toliau – po 10–15 ml per dieną; 1–6 metų vaikams – pirmas dvi dienas ir toliau po 5–10 ml, kūdikiams iki 1 metų – po 5 ml per dieną. Dozę gydytojas koreguoja pagal poveikį. Vaistas padeda sugrąžinti fiziologinį išmatų formavimąsi.
Geriausia kasdien visą paros dozę suvartoti po pusryčių. Vaistas pradeda veikti po 24–48 val., todėl pirmąją dieną reikia būti kantriems ir laukti švelnaus vaisto poveikio.