Senovės Egipto filosofas Teotrastas šiam ugnies spalvos korundui (mineralui) davė lotynišką vardą – „rubi” (raudonas arba raudonuojantis). Rubinas labai spalvingas mineralas, turintis per 400 atspalvių spektrą (rožinė, raudona, violetinė, ruda…). Tai palyginti retas brangakmenis. Pasaulyje labiausiai vertinami rubinai iš Birmos, Tailando, Šri Lankos ir Vietnamo. Jų spalva primena žvakės liepsną arba kraują. Nuo seniausių laikų rubinas laikomas meilės ir pergalės talismanu.
Neša sėkmę
Indų mitologijoje rubinas užima garbingą trečią vietą po deimanto ir perlo, užtat krikščioniškuose padavimuose šis brangakmenis lyderiauja: rubinas, topazas, smaragdas, granatas, safyras ir kt.
Senų senovėje rubinais būdavo puošiami ginklai: kardai, skydai, šalmai. Rubino skleidžiamos energijos galią pajuto ir garsusis Vidurinės Azijos karvedys bei valstybės veikėjas Tamerlanas (1336-1405). Istoriniuose dokumentuose rašoma: „Ant baisios, žilos Tamerlano galvos buvo balta kepurė, kurios pačiame viršuje žvilgėjo raudonas rubinas – tarsi visą pasaulį apžvelgianti kruvinoji akis…”
Portugalų jūrininkas ir piratas Vasko da Gama (1469-1524) irgi dievino rubiną. Jis ne kartą pabrėžė, kad būtent šis brangakmenis jam nešė sėkmę. Garsusis rusų valdovas Petras I nebuvo prietaringas žmogus, bet rubino kristalą nuolatos nešiojosi su savimi.
Įkaitinta aistra
Dar prieš 2 tūkstančius metų istorikas Plinijus Vyresnysis rašė: „Akmenys skirstomi į vyriškus ir moteriškus: pirmieji – tiesiog spindi, antrieji – ne tokie blizgūs.” Šiuolaikiniai astrologai irgi pabrėžia: „Rubinas – ugnies akmuo, sužadinantis nesutramdomą aistrą ir beprotišką geidulį. Tai aistringos meilės akmuo”. Šis akmuo padeda drąsiems, sąžiningiems ir darbštiems žmonėms. Tokia buvo garsi XX amžiaus vidurio vokiečių aktorė Marlena Ditrich. Visą gyvenimą ji didžiavosi savo apyranke, išpuošta rubino brangakmeniais.
Žiaurus, pavydus ir šykštus Romos imperatorius Neronas irgi dievino rubiną. Neronas turėjo kelis brangakmenius, bet būtent rubinas suvaidino lemtingą vaidmenį jo gyvenime. Istorikai teigia, kad įsigytas rubinas Neroną palaipsniui stūmė į pražūtį. Jis pasidarė žiaurus, troško kraujo praliejimo, žudynių, pasidarė beprotiškai seksualus. Imperatorius net geidė savo motinos, ką jau bekalbėti apie kitas moteris, su kuriomis jis nuolatos ištvirkavo… Kai užsidegė Roma (manoma, kad ji buvo padegta Nerono įsakymu), imperatorius keletą valandų grožėjosi įsitvieskusiu raudonu gaisru su rubino brangakmeniu rankoje. Paskui jis surengė grandiozinę puotą… Galiausia Neronas išprotėjo. Sukapojęs savo mylimąjį brangakmenį į gabaliukus, Neronas spruko iš Romos, kelyje nusižudė…
Turi savo vardus
Dideli pavieniai kristalai ir šlifuoti rubinai dažnai turi savo vardus, yra karūnos brangakmenių bei muziejų rinkinių puošmenos. Vienas žymiausių akmenų yra „Šiaurės žvaigždė” (North Star), raudonai violetinis žvaigždėtasis rubinas, kurio svoris siekia 166 karatus. Jis saugomas Niujorke, gamtos istorijos muziejuje (American Museum of Natural History). Ten taip pat yra dar vienas rubinas „Edith hagen de Long”, sveriąs 100 karatų. Kitas didelis žvaigždėtas akmuo iš Šri Lankos saugomas Smitsono institute Vašingtone. Jis sveria 139 karatus. Rubinas „Edvardas”, sveriantis 167 karatus, yra pusiau permatomas ir saugomas Britų muziejuje Londone. Didelis istorinis rubinas puošia šv. Vencelio karūną Prahoje. Pagal savo dydį (39,5 x 36,5 x 14 mm ir svorį – 250 karatų) jis laikomas vienu didžiausių akmenų pasaulyje. Daug unikalių rubinų saugoma indų didikų lobynuose ir buvusių Irano šachų namuose. Randama didelių kristalų, kurie neapdirbti sveria daugiau nei 500 karatų. Vienas iš jų, 690 gramų sverianti rubininė Budos statula iš Birmos, eksponuojama Gamtos istorijos muziejuje Londone. 1934 metais Šri Lankoje buvo rastas 593,4 g sveriantis rubinas. Unikalūs gaminiai iš rubinų bei kitų brangakmenių saugomi Rusijos deimantų fonde, Ginklų rūmuose ir Ermitaže.
😉