Atšiauraus klimato Lietuvoje šiltą gyvenimą esame priversti susikurti patys. Sparčiai besivystančios naujosios technologijos siūlo daugybę komfortišką gyvenimą užtikrinančių šildymosi būdų.
Nuo šalčio ginamės degindami ne tik malkas, anglis, bet ir dujas, įvairų biokurą, naudodami elektrą. Koklines krosnis keičia modernūs katilai, pagal poreikius reguliuojamas autonominis šildymas. Tačiau Lietuvoje iki šiol pats populiariausias išlieka centralizuotas šilumos tiekimas – juo naudojasi apie 50 proc. šalies gyventojų.
Pigiausia – malkos
Lietuvos efektyvios energetikos centro ir LTV laidos „Pinigų karta” atlikto tyrimo duomenimis, 1 kilovatvalandė individualiam namui apšildyti malkomis kainuoja vos 10 ct.
Pasak malkomis namą kūrenančio Vytauto Gečiausko, daugeliui kietu kuru kūrenamų katilų nereikia elektros, malkas galima atsivežti iš bet kur. Ponas Vytautas 160 kv. m ploto namui šildyti kas mėnesį išleidžia maždaug 200 litų. Per šalčius – 300 litų.
Deja, brangstant dujoms, kyla ir malkų kainos – šiemet jos pabrango dvigubai.
Dujotiekiai nutiesti ne visur
Nuo šių metų sausio Lietuvoje gamtinės dujos pabrango apie 40 proc. Tačiau pigiausio kuro lentelėje jos išlieka antroje vietoje. Šoktelėjusią dujų kainą ypač pajuto gyventojai, šią kuro rūšį naudojantys individualių būstų šildymui.
Tačiau pigios, ekologiškos ir vartojimo požiūriu patogios gamtinės dujos prieinamos ne visiems – daugelyje Klaipėdos priemiesčių nėra galimybės prisijungti prie dujotiekio.
Autonominį dujinį šildymą diegiančios įmonės direktorius Jonas Kondrotas teigia, kad centralizuoto šilumos tiekimo trasas ne visur apsimoka tiesti. Daugiausiai autonominio šildymo katilinių J. Kondroto bendrovė įrengė rečiau apgyvendintose vietovėse.
„Be santykinai žemos kuro kainos, dar vienas autonominio dujinio šildymo pranašumas – naujos kartos šildymo katilai beveik nereikalauja priežiūros. Juos valdo kompiuteriai. Visi autonominio šildymo įrengimai saugūs, labai jautrūs net mažiausiam dujų nutekėjimui”, – pasakojo J. Kondrotas.
Autonominio šildymo trūkumai išryškėtų, jei nutrūktų dujų tiekimas. Su sukauptomis atsargomis būtų galima šildytis savaitę.
Brangios alternatyvos
Dar vienas šildymosi būdas – krosnių kuras (dyzelinas), tačiau dėl gana didelės įrengimo ir šilumos energijos savikainos, jis nėra populiarus.
Bene brangiausia šildytis elektra – 1 kWh individualiam namui apšildyti kainuoja 23 ct. Ir nors naktimis bei savaitgaliais elektros energija dvigubai pigesnė, pasak elektra besišildančios Nijolės Stankevičienės, palikus neįjungtą šildymo sistemą, namo šeima grįžta kaip į šaldytuvą: nereguliariai šildomas butas labai greitai atvėsta, o jam vėl įšildyti reikia suvartoti daugiau elektros energijos.
Lietuvoje tarp individualių namų savininkų vis labiau populiarėja geoterminis šildymo būdas. Jam naudojama žemėje ar vandens telkiniuose esanti šiluma, kuri specialia įranga atvedama į namus. Geotermine energija individualų namą šildančio Algimanto Žukausko išlaidos per mėnesį siekia tik 100 litų, tačiau jis neslepia, kad labai brangiai atsiėjo geoterminio šildymo sistemų įrengimas. Investicijos į geoterminius katilus ir kitą įrangą siekia apie 40 tūkst. litų. Tokia įranga daugiabučiams namams Lietuvoje dar neprekiaujama.
Renovacija mažina mokesčius
Centralizuotai tiekiamą šilumą vartoja apie pusė Lietuvos gyventojų. Centralizuotas šilumos tiekimas mūsų šalyje pradėtas diegti šeštajame dešimtmetyje. Lietuva ne kartą sulaukė Europos Sąjungos narių pagyrų, kad posovietiniais metais nepuolė griauti, o išsaugojo centralizuoto šildymo ūkį. Tai, kad centrinio šildymo tiekimas plečiamas visoje Europoje, ypač Skandinavijoje, pagrįsta ekonominiais ir ekologiniais skaičiavimais.
Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių Skandinavijoje planuoti ir statyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas – noras taupyti energiją. Kuo didesnis katilas gamina šilumą dideliems miesto rajonams, tuo didesnis efektyvumas: sutaupoma kuro, sumažinamas išmetamų teršalų į atmosferą kiekis.
Pasak AB „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, bendrovė aprūpina šiluma 91 proc. uostamiesčio gyvenamojo ploto, 2 000 verslo ir socialinių objektų bei 10 pramonės įmonių.
Naujos centralizuotos šilumos tiekimo trasos tiesiamos ne tik į naujai statomų daugiabučių rajonus, bet ir į verslo bei visuomeninės paskirties pastatus. Per paskutiniuosius metus Klaipėdoje išdygę didieji prekybos centrai taip pat naudojasi centralizuoto šildymo paslauga.
V. Zutkis akcentuoja, jog mokesčius už šildymą renovuojant daugiabučius ir jų šildymo sistemas galima sumažinti net perpus. Didžioji dalis sovietmečiu statytų pastatų neatitinka šiuolaikinių techninių ir aplinkosauginių reikalavimų. Todėl gyventojai daugiau kaip pusę pinigų, sumokamų už šildymą, išleidžia į orą per nesandarius langus, laiptinių duris, stogą, neapšiltintas sienas.
1 kilovatvalandės kaina litais individualiam 200 kv. m ploto namui, įskaitant išlaidas sistemos įrengimui
Efektyvios energetikos centro duomenys