Katė – nepriklausomas žvėris, ji nemėgsta būti tasoma, ilgai myluojama. Jai labiau patinka iniciatyvą rodyti pačiai. Visa tai būtina paaiškinti vaikui, antraip gali tekti gydyti įdrėskimus.
Beje, katė daug ką vaikams, kuriuos pažįsta ir myli, atleidžia. Bet jei katinėlis namuose atsirado neseniai, tai jis gali braižytis gindamasis. Tokiu atveju gyvūną reikia tuoj pat nubausti šleptelint su laikraščiu arba aptaškant vandeniu.
Jei jūs ir jūsų vaikas išmoksite nesunkią kačių „kalbą”, įdrėskimų išvengsite. Pavyzdžiui, jei katės ausys prigludusios, išlenkta nugara ir ji šnypščia, vadinasi – nusiteikusi karingai, liesti nereiktų. O jeigu augintinė pati priėjo prie mažylio, uostinėja ir trina snukelį, geriausias laikas ją paglostyti.
Katės kaip ir šunys pavydi vaikams savo šeimininkų, nepamirškite mylimo augintinio. Jei katė visada galėjo įeiti į miegamąjį, o gimus vaikeliui prieš ją užtrenkiamos durys, ji būtinai pasistengs kaip nors ten prasmukti. Kad situaciją kontroliuotumėte, įleiskite ją į miegamąjį, kai nėra vaikelio arba kai būnate šalia jūs.