Lietuviai, latviai ir estai nori stiprinti bendradarbiavimą žvejybos kontrolės bei žuvų išteklių Baltijos jūroje valdymo srityje ir kartu spręsti visoms trims šalims iškylančias panašias žuvininkystės problemas.
Visos jos paveldėjo iš Sovietų Sąjungos seną žvejybos laivyną, kurį būtina modernizuoti. Žuvų ištekliai mažėja, kuras brangsta, žvejybos sąnaudos didėja. Pasak Estijos atstovo, šios šalies žvejai yra mažiausiai šalyje uždirbantys žmonės.
Apie tai kalbėta vakar Klaipėdoje vykusiame Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto posėdyje (beje, komitetui pirmininkauja Lietuvos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža). Be Lietuvos, Latvijos, Estijos atstovų, jame dalyvavo ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos atstovai.
Komiteto nariai diskutavo tema „Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje ir jų išsaugojimo problemos”. Daugelis pranešimus skaičiusiųjų Lietuvos atstovų pabrėžė, jog būtina siekti, kad kuo greičiau Europos Sąjunga (ES) ir Rusijos Federacija pasirašytų sutartį dėl žvejybos Baltijos jūroje. Dalykas tas, kad Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai įstojus į ES, nustojo veikusi Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija. Dabar Europos Bendrija siekia su Rusija pasirašyti dvišalę sutartį, pagal kurią visi žvejybos reglamentavimo klausimai aukščiausiu lygiu bus sprendžiami EB ir RF jungtiniame komitete. Iki šiol daugelį metų žvejybos Baltijos jūroje klausimai buvo sprendžiami tariantis visoms šioje jūroje žvejojančioms šalims.
Lietuviai, latviai, estai nerimauja, kad jų problemoms nebus skiriama pakankamai dėmesio. BA Ekonomikos reikalų, komunikacijos ir informatikos komiteto posėdžio dalyviai nutarė kreiptis į Baltijos Ministrų Tarybą prašydami įsteigti darbo grupę, kuri siektų, kad būtų užkirstas kelias neregistruotų žuvų iškrovimams, sustiprintas bendradarbiavimas žvejybos kontrolės srityje.
Be to, posėdžio dalyviai rekomenduos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybėms pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo žvejybos Baltijos jūroje klausimais, iš visų trijų valstybių atstovų sudaryti konsultacinę komisiją ir įpareigoti ją rengti bendras pozicijas aktualiais žvejybos Baltijos jūroje klausimais, siekti, kad būtų paspartintas ES ir Rusijos susitarimo dėl žvejybos Baltijos jūroje pasirašymas.
Vakar komiteto diskusijose dalyvavo ir įžanginį žodį tarė Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Ji atkreipė dėmesį tai, kad visos trys šalys turėtų siekti, kad kvotos būstų skirstomos ne vienerių, o bent dvejų trejų metų laikotarpiui, idant žuvies perdirbimo įmonės galėtų labiau planuoti savo veiklą. Be to, ministrės manymu, reikėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti visų trijų šalių moksliniam šios srities potencialui. Pasak K. Prunskienės, labai svarbu, kad visos trys šalys konsoliduotų savo pastangas visose žuvininkystės srityse ir taip sutaupytų lėšų bei pasiektų geresnių rezultatų gindamos savo interesus ES.
Minėtas BA komitetas parengė rezoliucijas, kurios bus priimtos BA sesijoje, vyksiančioje šių metų pabaigoje Vilniuje (šiemet Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva).